10, 05, 2013

Pakeliui į svajonę. Stabtelėjimas Hong Konge.

Pradžių pradžia. “-Kodėl vėl į Pietryčių Aziją?”,- paklausite Jūs. O kodėl gi ne? 😉 Po praeitų metų kelionės žinojau, kad aš čia sugrįšiu. Ne svajojau, ne tikėjausi, o žinojau. Dar rudenį planas buvo gan aiškus: žiemai pagyventi ir padirbėti į Alpes, o kai kiek atsigausiu finansiškai, prieš pradėdama ieškoti kito darbo, porai savaičių atostogoms į Aziją. Pradėjus planuoti, su savo amžina kompanione Raimonda nutarėme, kad porai savaičių ruoštis kaip ir neverta, kai laiko stoka mūsų labai neriboja: nuskristi bet kokiu atveju brangu, o atskridus – pigu. Taip iš dviejų savaičių plano, žiūrėk, jau pasidarė ir trys, o pradėjus ieškoti pigesnių bilietų, – visos penkios be vienos dienos gavosi. Na ką, penkios tai penkios… Ko jau ko, bet kelionių mums per daug niekada nebus 😉 Kai apie naująją avantiūrą pradėjome šnekėti vis daugiau, prie mūsų dueto nutarė prisijungti dar ir draugė Justė. Taigi sutrumpinus pasiruošimo istoriją – trijų lietuvaičių nuotykiai Pietryčių Azijoje prasideda!

Šį kartą į Aziją tryse ;)

Šį kartą į Aziją tryse 😉

Pradinis kelionės maršrutas: Šakiai – Marijampolė – Varšuva – Maskva – Hong Kongas – Filipinai. Hong Kongą pasirinkome kaip tarpinę stotelę todėl, kad kelionės kaina praktiškai nesiskyrė, jei būtume  skridusios per Bankoką, o kad jau nė viena nesam buvusi ( tuo tarpu Bankoke lankėmės praeitą vasarą), lietuviams vizų nereikia – kodėl gi neišnaudojus progos ir nepamačius, kaip atodo miestas, apie kurį tik “National Geographic” daugiau buvau skaičiusi?

Taigi balandžio 30 naktį trijų merginų ir šešių kuprinių kelionė startavo Marijampolėje, įsitaisius miegui pilname žmonių autobuse, važiuojančiame į Varšuvą. Po to sekė keli skrydžiai, ilgi laukimai oro uostuose… Nieko naujo ir stebinančio, kai jau esi apskridusi aplink Žemės rutulį virš trijų kartų ir oro uostų matyta tiek, kad pati nesuskaičiuotum. Nieko naujo ir tai, kad po tokios kelionės, nusileidus milžiniškame Hong Kongo oro uoste, nebuvo jokio entuziazmo skubėti apžiūrėti 7 milijonus gyventojų ir 235 salas turinčio miesto. Vienintelis noras buvo kuo greičiau susirasti savo hostelį, palįsti po dušu ir kristi į lovą nors kelioms valandoms. Tas noras buvo toks didelis, kad nebuvo jėgų ginčytis, kad kambarys, kurį užsisakėme, nė iš tolo nebuvo panašus į tą, kokio tikėjomės pagal nuotraukas internete; nebuvo jėgų aiškintis, kodėl tas kambarys ne tame hostelyje, kurį užsisakėme; nebuvo noro net priekaištauti dėl kambario dydžio, kuris buvo toooooks mažutis, kad dviese sunkiai prasilenkdavome, o buvome visos trys. Po check in’o tiesiai po dušu ir į lovą.

Naktinis miesto šviesų šou. Numigusios kelias valandas pabudome pavakare, kai už lango jau buvo tamsu ( Pietryčiuose saulė leidžiasi labai anksti, apie 18 valandą). Pirmojo vakaro tikslas kaip ir aiškus – apsistojus Kowloon saloje, visai netoli Žvaigždžių Alėjos, susiruošėme į kas vakarą vykstantį miesto šviesų šou. Kelionių portaluose jis buvo išgirtas, kaip vienas įspūdingiausių šviesos reginių pasaulyje, kuomet miestas sužimba tūkstančiais lempučių, žybsinčių pagal muziką. Tikėjausi kažko tokio, kad žiūrint norėtųsi sakyti “Wow”… Mano nuomonė?… Jei negalėčiau to palyginti su šou Las Vegase ar Singapūre, įspūdis būtų buvęs kur kas didesnis. Dabar jis tikrai nublanko prieš anksčiau matytus… Na, bet pliusas yra – ir aš ten buvau, viską mačiau, su azijiečių minia prieplaukoje grūdausi, tik per telefoną nefilmavau 🙂

IMG_7983

IMG_8040

IMG_8297

IMG_8302

Kai po šviesų šou perėjome Žvaigždžių Alėja ( Azijietiška Holyvudo versija. Skirtumas nuo pastarosios tas, kad šioje pavardės buvo visiškai nepažįstamos), buvo aišku, kad mums seniai laikas pavalgyti. O ką valgyti, kai žiūri į meniu ir neturi žalio supratimo, ką gausi užsisakiusi? 🙂 Tebūnie kažkas pagal padavėjos rekomendaciją. Tas kažkas visai maloniai nustebino 😉 Gal užsisakytos sriubos ir nebuvo pačios geriausios išvaizdos, tačiau skonis puikus. Ir buvo visai smagu prisiminti, kaip sriuba valgoma su lazdelėmis 🙂

IMG_8075 Tiek pirmajai dienai ir buvo to Hong Kongo. Dar lyg norėjosi pasivaikščioti kur nors, bet buvome apsistojusios prabangių rūbų, juvelyrikos ir laikrodžių parduotuvių apsupty, o kadangi ne Armani parduotuvių šturmuoti atvykome, tai nukiūtinom į savo hostelį, į tą mažą kamurkę didžiulio pastato septintajame aukšte, su kaimynų langais prieš mūsų langus. Visgi varginanti diena buvo ir neįprastas vakaras tarp tiek daug žmonių. Pažinčiai su miestu dar turime rytojų.

IMG_8317

IMG_8054

IMG_8058

IMG_8312Pusryčių fiasko. Antrają dieną supratome, kad kelionių blog’ai ir patarimai yra gerai, tačiau kartais, sekant jų patarimais ir nepasižiūrėjus įrašų datos, galima gerokai išsidurti 🙂 Mums panašiai nutiko, kai visą rytą ieškojome vieno labai rekomenduoto restorano, ir pagaliau suradus miesto džiunglėse reikiamą gatvelę, paaiškėjo, kad to restorano ten nė iškabų nelikę… Gal buvo toks populiarus, kad išsikėlė? Kaip ten bebūtų, po kelionės metro ir kokios valandos ant kojų, neradusios ieškotos vietos ir vis dar būdamos alkanos, užsukome paprasčiausiai bet kur. Meniu kiniškas, nors pirštu aklai durk. Apsidžiaugėme gavusios anglišką versiją, rašytą ranka ( nors šiaip su anglų kalbe mieste absoliučiai jokių problemų nėra. Visa informacija tiek kinų, tiek anglų kalbomis! ) Pagalvojusios ir pasitarusios užsisakėme kažkokius pusryčių rinkinius. Šlykštesnių pusryčių nebuvau gavusi. Makaronai ( vermišeliai iš pakelių, kurių šiaip jau nevalgau) užpilti kažkokiom paplavom, įdėtas į tą vandenį truputį pakeptas  kiaušinis, batono riekelė ir negeriamos kavos puodelis. Skanaus. Visą rytą ieškojom, kur skaniai papusryčiauti, o likau nevalgiusi. Ką dabar.

Viktorijos kalno viršūnė. Nors gerų pusryčių paieška, norint paragauti skanaus tikro kiniško maisto, baigėsi švelniai tariant fiasko, tikėjomės, jog likusi dienos dalis bus sėkmingesnė. Vienas iš dienos tikslų – Viktorijos kalno viršūnė su aukščiausia mieste 360 laipsnių apžvalgos aikštele. Internete nuotraukos atrodo įspūdingai, visas Hong Kongas tarsi po kojomis. Norim norim norim. 🙂 Į kalną veža istorinis 1.4 km funikulierius, per kelias minutes užkeliantis 400 metrų. Aišku, eilė iki jo mažiausiai pusvalndžiui, bet kad jau turistaujam,  tai tebūnie 🙂 Užkilus į kalną pamatom, kad ta apžvalgos aikštelė – bent penkių aukštų prekybos centras. Ak, ir kodėl aš nesistebiu? 🙂 Jau būtume kilusios ant stogo ( ko ten ir atvykome), jei nebūtų buvęs toks tirštas rūkas… Nutarėme truputį pažioplinėti aplinkui, tikėdamosis, kad gal prasisklaidys?… Na žinot, viltis ne kurių motina 😀 Taigi valandžiukė, kita, mes sėdim kažkur padebesiuose, geriam kavutę už 17 litų.  (Hong Kongas beveik vejasi Singapūrą savo kainom, kurios visiškai ne azijietiškos), ir viskas, ką matom, žiūrėdamos pro langą, – plaukiantys, nesibaigiantys, tiršti debesys ir lietus… Kažkaip ne pagal planą mūsų pažintis su miestu vyksta. Gėda ir prisipažinti, kad Hong Kongo tiek ir temačiau, bet yra kaip yra. Oro neužsisakyti, o merkiant liūčiai braidyti po balas didmiestyje arba parkuose irgi menkas malonumas. 🙁 Prieš palikdamos Viktorijos kalną nuėjom į tą aikštelę, bet deja deja, matomumas buvo labai ribotas…

IMG_8201

IMG_8147

IMG_8141

IMG_8167Grįžimui iš Hong Kongo pagrindinės salos į Kowloon šį kartą pasirinkome nebe greitąjį metro, o Star Ferry keltą. Pigiau ir smagiau nei žmonių skuzdėlyne grūstis. O beto ir gražiau, nes, tamsai užslinkus, miestas ir vėl nušvinta milijonais švieselių…

IMG_8289

IMG_8268Šį kartą šou nebelaukėme ir per lietų po miestą nevaikščiojome. Paryčiais laukė skrydis į Filipinus, tad nutarėme geriau pamiegoti kelias valandas. Vartydama tas kelias nuotraukas kompiuteryje jaučiuosi, lyg į Hong Kongą būčiau žvilgtelėjus tarsi pro rakto skylutę… Taip visai tik truputį, pamatydama mažutę jo dalį. Ir nesu tikra, kad ji mane labai sužavėjo. Ne miesto aš vaikas, man reikia gamtos… Neabejoju, kad salose jos rasiu daugiau 😉 Iki pasimatymo ten 😉

Jūsų nenuorama keliauninkė –

Vaida 😉



5 responses to “Pakeliui į svajonę. Stabtelėjimas Hong Konge.”

  1. stiuartas says:

    Smagiai susiskaitė, o dar gimtojo miesto pavadinimas užkliuvo. Smagios kelionės 🙂

  2. linasd says:

    Atrodo, kad bus smagios to penkios savaitės. Lauksiu tolimesnių įrašų 🙂

  3. Laima says:

    oj, atsiminiau Starkaus ir Radzevičiaus nuotykius Hong Konge. Tavo kad ir per rakto skylutę, susiskaitė įdomiai 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: