Kiekvienas keliautojas žino, kad ne visos vietos vienodai įkvėpia. Ne visas aplankytas vietas vienodai pamilstame. Ir tikrai ne į visas vietas vėliau norime grįžti. Naktiniame kelte, paliekančiame Koh Tao, žiūrėjau į tolstančius atspindžius jūros bangose ir su Raimonda šnekėjau, kad Koh Tao širdyje paliks labai jaukų ir šiltą prisiminimą. Jei kada gyvenime man pritrūks vidinės ramybės, žinosiu, kur yra mažutė sala Ramiajame vandenyne su tvyrančia nepaaiškinama, atpalaiduojančia aura. Taip, supratpte gerai. Koh Tao man labai patiko. 😉 Savaitė mažutėje saloje prabėgo tiesiog nepastebimai: 4 dienos užsiimant nardymu, dar 3 tiesiog mėgaujantis salos ramybe, bendraujant su žmonėmis, vakarais lepinant save puikiomis vakarienėmis, šokant paplūdimyje.
Koh Tao – vos 1382 gyventojus turinti sala Pietų Kinijos jūroje. Mažoji Koh Samui ir Koh Phangan sesė, esanti truputį į šiaurę nuo pastarųjų dviejų. Keliautojai čia atvyksta tėkėdamiesi rasti puikias nardymo sąlygas arba pailsėti atokiose ramybės oazėse. Palei vakarinę pakrantę tęsiasi ilgiausias paplūdimys – Sairee Beach, kuriame galima rasti daugiausia veiksmo. Sairee Beach nuolat zuja žmonės, išsilgai visą pakrantę įsikūrę jaukūs paplūdimio restoranai, siūlantys šviežią, skanų ir pigų maistą. Juose prisėdus ant pagalvėlių gali mėgautis ne tik burnoje tirpstančiais patiekalais, bet ir nepakartojamais vaizdais (ypač saulėlydžiais). Vakarais kiekvienas baras siūlo savo Happy Hour, o per dieną gali susirinkti krūvą skrajučių, su kuriomis atėjus į veną ar kitą barą gausi gėrimus nemokamai. Šioje salos dalyje, sukantis tarp įdomių, draugiškų, šiltų žmonių, prabėgo visa mūsų savaitė. Pats paplūdimys neblogas, nors švara negali lygintis su skaidriais Koh Phangan paplūdimiais. Bet visgi tai bus vieta, į kurią tikrai norėsiu kada nors sugrįžti.
Eilinė diena Sairee Beach’e.
Koh Tao saulėlydžiai.
Šio vaizdo turbūt negali būti per daug.
Kiekvieną vakarą dangus nusidažydavo vis kitomis spalvomis.
Ir taip kas dieną palydint saulę vakarienės metu.
Ugnies šou paplūdimy kas trečiam bare palei visą Sairee Beach.
Norint nukeliauti į kitas salos vietas paprasčiausias būdas yra išsinuomoti motorolerį. Nuomos punktų netrūksta, kainos visur panašios ( apie 14 lt/dienai), degalų taip pat daug nereikia ( visa sala juk tik 21 km². Tiesa, keliai veda per kalnus, negalvokit, kad labai greitai visur nuvažiuoji), tad pabaigus savo nardymo kursus atėjo laikas truputį susipažinti su sala. 😉 Vieną dieną važiavome į pietinėje dalyje esančia Ao Chalok Ban Kao įlanką, kurioje nuošalūs paplūdimiai atrodo tobuli ramiam poilsiui. Būnant ten taip ir norisi tik prigult po palme su gera knyga ir praleisti visą dieną niekur daugiau nebejudant. Saulės tąsien beveik nebuvo, karštis labai nevargino, pats tas pasyviam poilsiui.
Viena iš nuošalių salos įlankų.
Puiki vieta pasyviam poilsiui 😉
Kitą dieną važiavom skersai salą į rytinę pakrantę. Iki paplūdimio nenusileidom (pabijojome, kad mūsų motoroleris neužtrauks į kalną, jei nusileisime žemyn), tai pasigrožėjome peizažu iš viršaus. Pakeliui stabtelėjome viename iš barų ( Tanote View Point). Jame, kaip ir daugelyje salos barų, puikiai jaustųsi bet kuris rastamanas. Visi aplinkui atsipūtę, skamba vien reggae muzika, vaizdelis prieš akis superinis… Mielai būčiau ir aš ten prachillinus… kelias dienas 🙂
Koh Tao sala, būdama tokia mažutė, pasirodė tokia jauki, kad nedvejodama įsirašau į savo mėgstamiausių vietų sąrašą, o tai jau nemažasi įvertinimas 🙂 Pati nesuvokiu, kodėl mes palikome ją taip geitai. Dabar, būdama kitoje Tailando pusėje, labai norėčiau teleportuotis atgal… Tai, kur esu dabar, – visiška priešingybė tam, ką turėjau Koh Tao… Vienintelis geras dalykas čia – spartus internetas, tad galėsiu greitai pasidalinti ir kitokiais įspūdžiais. Sekite naujienas 😀
Dar vieną jaukią viečiukę pasaulyje atradusi-
Vaida 😉
