22, 08, 2012

Neriam į gelmes Koh Tao.

“Never have been diving before? Koh Tao is the place to lose your scuba virginity. ” (Lonely Planet)

Kaip jau minėjau paskutiniame įraše, palikome Koh Phangan savaite anksčiau nei planavome ir atvykome į Koh Tao. Prieš plaukdamos čia puikiai žinojome, kad tai yra viena geriausių pasaulyje vietų, kurioje  gali nardyti, bet mes to kažkaip nesureikšminome ir neplanavome. Turbūt visą laiką galvojau, kad neišdrįsčiau, kad išsigąsčiau kokių didelių gyvių po vandeniu, pradėčiau panikuoti… Tiesą sakant, buvau šią vasarą pasiryžusi išmokti kaituoti, bet Koh Phangan nepūtė vėjas. Kai suvokėme, kad vėjo aitvarams pažaboti kitur nebeturėsime laiko ir sąlygų, pagalvojome, kodėl gi neišnaudojus to, kad esame narų rojuje, Koh Tao?

Į salą išplaukėme neturėdamos užsisakiusios jokios nakvynės. Planavome susirasti vietoje. Tuo tarpu, kol plaukdama plepėjau su nauju pažįstamu iš Londono, Raimonda derino reikalą jau su trečia moteriške ( jeigu ji buvo moteriškė) dėl nardymo pamokų ir nakvynių. Derybos vyko lengvai, ir už tą pačią kainą, imant 4 dienų nardymo kursus su nakvyne, gavome nakvynę 6 naktims. Ir dar pusryčius. Taip iš pradžių planuotos kelios pasyvios dienos Koh Tao virto į aktyvios veiklos kupiną savaitę. Woohoo 🙂

Pakeliui į Koh Tao.

Nardymo sertifikatų Koh Tao yra išduodama daugiau negu bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Seklios salos įlankos, apsuptos įspūdingų rifų, yra puiki vieta naujokams atrasti povandeninio pasaulio grožį. Koh Tao yra įsikūrę apie 40 nardymo centrų, kurie per tris su puse dienos išmokys naudotis visa reikalinga įranga, suteiks daug teorinių žinių ir bus šalia per pirmąsias nardymo sesijas. Po keturių dienų kursų mokyklos išduoda tarptautinius Open Water sertifikatus, su kuriais vėliau galima nardyti visame pasaulyje iki 18 metrų gylyje. Galėčiau paminėti, kad tai ne tik geriausia, bet ir pigiausia pasaulyje vieta gauti sertifikatą 😉 Aišku, mokama suma bendrą kelionės biudžietą vis tiek gerokai išugdo, beeet… Tokiomis pasitaikančiomis progomis reikia naudotis, o pinigai yra anksčiau ar vėliau uždirbami. Renkantis mokyklą gali pasirinkti, kurį sertifikatą vėliau nori gauti: PADI ar SSi. Tai yra dvi sertifikatų rūšys. Skirtumas tarp jų labai menkas. PADI yra truputėlį brangesnė, nes turi pirkti mokomąją medžiagą , SSI kursai yra truputį pigesni. Pradžioje mokantis ir renkantis brand’ą skirtumo nėra. Vėliau, jei norėtum tapti instruktore (-ium), būtų svarbu, kokius sertifikatus esi gavusi (-ęs) prieš tai. Taigi mes pasirinkome SSI kursus Pheonix Divers mokykloje ir taip pradėjome savo pažintį su neatrastu ( ir iki tol nesvajotu atrasti) povandeniniu pasauliu.

1 diena. Pirmąją dieną susipažinome su instruktoriais, dviem labai šauniais anglais Al ir Spencer, bei kitais grupės nariais ( be mūsų grupėje dar buvo norvegas, ispanas, olandas ir vokietis. Grupės amžiaus vidurkis turėtų būti apie 24 metus). Pirmam kartui gavome pradinę informaciją apie kursų eigą, pažiūrėjome mokomojo filmo pirmas tris dalis, gavome knygas ir namų darbų rytojaus rytui. Pradžia buvo nuobodoka, bet žinojom, kad reikalinga. Vakarieniaudamos su Raimonda pačios savimi žavėjomės, ir stebėjomės kaip čia išdrįsom ir pasiryžom

Namų darbai.

2 diena. Antra diena Koh Tao prasidėjo pusryčiais paplūdimio restorane ir teorijos pamoka. Keista buvo truputį vėl sėdėti klasėje, klausyti mokytojo, bandyti viską įsidėmėti (visgi kiekvienas sakinys netolimoje ateityje galėjo būti svarbus mano gyvybei), daryti namų darbus. Per antrąją pamoką gavome išsamų instruktažą, kaip naudotis visa įranga,  išsimatavome kostiumus ( maniškis man labai nepatiko, už tai vienas iš instruktorių iki kursų pabaigos nuolat erzino :”Vaida! Function not fashion!“). Susikomplektavus visą įrangą patraukėme į baseiną, esantį prie mūsų bungalo, kur vyko pirmoji pamoka vandenyje. Žinot, baisiausia pamokos dalis ir buvo, kai reikėjo su visu tuo nugarą lenkiančiu svoriu šokti į vandenį ir normaliai po juo kvėpuoti per kaukę. Po vandeniu praleidome valandą vis išnirdami į paviršių, kad instruktorius parodytų ir paaiškintų, ką, kaip ir kodėl reikės daryti. Dienos pabaigoje jaučiausi visiškai išsekusi… Na ir atostogos, galvojau.

Mūsų baseinas, kuriame vyko pirmoji tikro nardymo pamoka.

3 diena. Trečiosios dienos rytą vėl pradėjome teorijos pamokėle, nuodugniu aptarimu, ką ir kaip darysime po vandeniu, o po pietų jau laukė išsvajotasis nardymas atviroje jūroje. Vėlgi sunkiausia dalis man buvo tas drąsus žingsnis iš laivo į vandenį. Po vandeniu visos baimės dingo. Virve nusileidome  į 5 metrų gylį, leisdami organizmui apsiprasti su slėgio pokyčiais. Neskubėdami, kad nesprogtų ausų būgneliai. Atlikę visus planuotus pratimus išplaukėme pasižvalgyti po povandeninius Japanese Gardens. Žinot… Jei atvirai, tai, ką pamačiau tądien, buvo gražiausia, ką išvis gyvenime esu mačiusi. Koralų formos, žuvyčių spalvos… Jaučiausi lyg prieš mano akis būtų pati geriausia Discovery laida. Nebeliko jokio streso kaip čia dabar teisingai kvėpuoti. Beliko tik atsipalaiduoti ir mėgautis tuo nerealiu jausmu, kai aplink tave plaukia būriai įvairiaspalvių žuvyčių. Prieš išplaukiant į jūrą mes, kaip ir visi narai, svajojome pamatyti bangininį ryklį, kurių aplink Koh Tao salą yra visai nemažai. Bangininis ryklys – didžiausia pasaulyje žuvis, galinti būti net 12 metrų ilgio. Žmonėms nepavojingi, nes minta zooplanktonu plaukdami ir košdami vandenį. Šiaip visi rykliai žmogienos nemėgsta, jie užpuola tik tada, kai sumaišo su žuvimi, bet bangininis ryklys net nesumaišytų, nes žuvų nevalgo. Deja, tądien tarp laimingųjų nebuvom. Užtat aš, Raimonda ir instruktorius, paskui kurį plaukėm, matėm didžiuuuulį vėžlį 🙂 Kas irgi buvo labai šaunu 😉

Apie nardymą Pietų Kinijos jūroje aš niekada nesvajojau.

Ir labai nekantraujanti aš.

4 diena. Ryte atsikėliau su labai džiugia mintimi: “Šiandien paskutinė nardymo diena, leisimės į 18 metrų gylį, gal pavyks pamatyti ryklį? 🙂 ” Prieš tai dar laukė paskutinė teorijos pamoka, 50 klausimų egzaminas ir plaukimas į atvirą jūrą. Aplinkui nuolat sukosi video operatorius, kūręs apie mus filmuką ( gal parodysiu, kai grįšiu į Lietuvą ir turėsiu, kur pažiūrėti CD), visų nuotaikos buvo puikios. Tik panėrus po vandeniu pagalvojau, kad kažkas nelabai gerai su mano kauke. Atrodė, pasiėmiau tokią pačią kaip visada, bet kažkas buvo ne taip nors tu ką… Bandžiau suveržti, bandžiau atleisti… Gal padariau klaidą, kad nesiropščiau iš vandens atgal į laivą ieškoti atsarginės kaukės, o vis tiek bandžiau nerti… Kągi, nardant turėjau nuolat tą kaukę taisytis, nes vis patekdavo vandens. Per vieną iš pasitaisymų netyčia per nosį įtraukiau vandens. Tada kažkokiu būdu vandens pateko į burną. Užspringau. 14 metrų po vandeniu. Ten, kur greitai iškilti į paviršių galimybės nėra ( Jei per greitai kilčiau į paviršių, dėl didelio slėgio skirtumo sprogtų plaučiai). Šiaip skamba baisiau negu iš tikro buvo ( Mama, nesijaudink). Tokie incidentai retkarčiais pasitaiko, bet yra juk profesionalūs instruktoriai šalia, kad nieko blogo nenutiktų. Maniškis tuoj pat sureagavo, įkišo deguonies reguliatorių į burną, ištraukė orą, kaip mat pradėjau kvėpuoti. Panikuoti nepradėjau, nors akimirkos dalį truputį išsigandau… Matyt, ne taip smarkiai, nes nardžiau toliau. Prieš antrąją sesiją su norvegų berniuku apsikeitėm kaukėmis, ir buvo visai gerai. Tiek, kad atsirado nuolatinis žvalgymasis, kad tik nepasilikčiau vandeny kur nors viena, vis dairiausi, kad šalia visada kas nors būtų. Matomumas po naktinės audros vandenyje nebebuvo toks puikus kaip dieną prieš tai, bet vis tiek užtikrintai galiu sakyti, kad giluminis nardymas – nepakartojama patirtis ir geriausia, ką esu bandžiusi. Labai labai džiaugiuosi, kad nepabūgau 😉

Visa mūsų grupė plaukiant į laivą paskutinę nardymo dieną.

KItą dieną gavau tarptautinį Open Water sertifikatą. Tikiu, kad panaudosiu jį kur nors pasaulyje per artimiausius kelis metus tai tikrai 😉 Dabar, norėdama nardyti toliau, su instruktorium galėsiu nerti bet kur pasaulyje iki 18 metrų gylio. Papildomų kursų reikėtų, jei užsimanyčiau nerti į 40 metrų, bet manau, kol kas man pilnai užteks ir 18 😀 Siūlė Koh Tao eiti į Advanced kursus toliau, bet susilaikėm, o tai tektų dar po kelių nėrimų žemyn krapštyti banko sąskaitos likučius ir kelti sparnus aukštyn namų link. O to dar truputį nenorim. Dar norim po Aziją pasibastyt, visai patinka mums čia 😉

Tikiu, kad naro kostiumą gyvenime rengsiuos dar ne kartą ir ne du 😉

Po nardymo kursų atėjo laikas atsipūsti ir pasimėgauti salos gyvenimu… Bet apie atskirai 😉

 

Ryklio taip ir nepamačiusi, bet naujų įspūdžių iki soties prisisėmusi-

Jūsų Vaida 😉



Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


***
Aš esu Vaida. Keliauju, fotografuoju, rašau, ieškau gyvenime mažų ir didelių džiaugsmų, o suradusi mielai jais dalinuosi čia.
Sveiki atvykę į mano kelionių ir laisvalaikio tinklaraštį!
***
Informaciją, esančią šiame tinklaraštyje, be mano sutikimo kopijuoti ir platinti draudžiama.
***

Socialiniai tinklai:

Archyvas: