Kaip manote, trys mėnesiai – daug tai ar mažai? … Pastarieji mano metai būtent ir suskirstyti į trijų mėnesių laikotarpius. Iš pradžių trys mėnesiai gyvenimo JAV, paskui trys mėnesiai Lietuvoje, tada kiek daugiau nei trys mėnesiai Austrijoje, vėliau trys nepastebimai prabėgo Lietuvoje… Dabar vėl laukia kokie trys Azijoje. Nenuorama.
Nuo pat ryto ruošiuosi kelionei. Kuprinė beveik sukrauta. Reikia tik perkrauti iš naujo. Ta prasme tvarkingai, kad daugiau tilptų.
Kaip jaučiuosi? Labai keistai. Taip laukiau, taip svajojau, džiaugiausi, o dabar kažkoks neįprastas jaudulys visą dieną kamuoja. Nors ir suvokiu, kad jaudintis nėra ko, ne pirmą kartą toli keliauju, bet vis tiek keistai pasimetus. Man tas nebūdinga. Atrodo, lyg dar kažko nenuveikiau, kažkuo nepasirūpinau, kažko neįsidėjau… Na, bet juk svarbu tik nepalikti dokumentų, banko kortelių ir fotoaparato. Be viso kito galiu išsiversti arba nusipirkti ten.
Dar vienas ( tikiuosi, smagus) mano gyvenimo nuotykis prasideda už kelių valandų. Pradžioj laukia skrydis Ryga-Kijevas-Bankokas ir kelios dienos ten. Vėliau… Sekite naujienas 😀 Aš iš Jūsų monitorių ekranų nedingsiu, jei susidraugausiu su savo kompu 🙂 Nedinkit ir Jūs. Brūkštelkit vis, kaip gyvenat, kuo džiaugiatės, aš gi visada labai laukiu 😉 O rudenį susimatysim vėl Lietuvoje! Turbūt nepastebėsit, kaip vėl rašysiu, jog grįžau ir noriu kavutės 🙂
O kol kas sakau “Iki pasimatymo, Lietuva!”
Jūsų nenuorama varlė keliauninkė-
Vaida ;)*
Sėkmės, drąsuolę. Lauksiu įspūdžių apie savanoriavimą. 🙂