Kartais tiek nedaug reikia, kad iki paskutinės sielos kertelės jaustumeisi paprasčiausiai laiminga. Tobulas vaizdas prieš akis, malonus poilsis su gardžios kavos puodeliu rankoj, geriausia draugė šalia, tauškalai apie dideles svajones ir smagiai šildanti saulutė.
Pavasaris jau kažkur pakeliui. Jaučiu jį. Ir plačiai šypsausi.
Kokia apsipatenkinusi paskutinėj nuotraukoj 🙂 Ech, Alpės.. 😉 Noriu ir aš ten į tą paveiksliuką:-)
Norėjau Tavęs, Vaida, kai ko paklaust; ar ten galima patekti dirbti ir šiek tiek vyresniam, pvz., 29 m.asmeniui, ar tik 18-22 m ten priima?
Aha, apsipatenkinus 😀
Žinoma, kad galima! Jei tik nori, tikrai nėra amžiaus ribos. Juk čia kaip ir visur dirba pačio įvairiausio amžiaus žmonės. Kažin, kaip centras gyvuotų, jei dirbtų vien tik 18 metų, kątik mokyklą baigęs, jaunimėlis 🙂