Beveik vasara. Lapkritis

Prisėdu prie mėnesio apžvalgos ir pirštai automatiškai ima barbenti klaviatūrą atsiprašinėdami, kad visą mėnesį taip nieko ir nepapasakojau iš viso to kelionių sąrašo, kuris laukia juodraščiuose. Bet tada sustabdau save ir primenu, kad aš neturiu dėl nieko atsiprašinėti, aš niekam nieko neskolinga. Vis dar tikiuosi, kad artimoje ateityje rasiu laiko ir blog’ui, na o lapkritį vyko gyvenimas. Aktyvus ir įdomus, sakyčiau 🙂

Beveik vasara. Šiais metais skaičiuosiu aštuntą vasarą Australijoje (aštuntą! Kas galėjo pagalvoti?!) ir atrodo, jau pripratau, kad, kai Lietuvoje visi puošia eglutes ir dalinasi snieguotomis nuotraukomis, mes čia ruošiamės vasaros atostogoms. Dabar, kai rašau, pas mus jau visiška vasara (penktadienį žada 38 šilumos), tuo tarpu lapkritis buvo tas malonus pereinamas laikotarpis. Šilo oras, ilgėjo dienos ir visur žydėjo jacarandos (Palisandramedžiai – pagaliau žinau, kaip šie nuostabūs medžiai, nubarstantys Sidnėjaus gatves kasmet, vadinasi lietuviškai 🙂 )

Laikas gamtoje. Kad jau džiaugiamės beprasidedančia vasara, nors vieną savaitgalį per mėnesį stengiamės praleisti gamtoje. Lapkritį važiavome į pietus nuo Sidnėjaus, Meroo nacionalinį parką. Savaitgalį praleidome Meroo Head kempinge visai šalia paplūdimio, ir labai patiko. Sakyčiau, kaip nemokamas kempingas, labai geras, tik kad šiek tiek tolokai (3.5 val nuo Sidnėjaus). (Nuoroda čia). Laužavietės nekūrėme (dėl didelio gaisrų pavojaus vasarą paprastai būna Fire Ban), bet užmigome ir pabudome su bangų ošimu šalimais, ėjome pasivaikščioti laukiniais, tuščiais paplūdimiais, stebėjome gyvūnus aplinkui (pirmą kartą mačiau Australijos vietinį, naktinį gyvūną, Bandicoot. Niekada netekę jų matyti anksčiau). Buvo puikus savaitgalis gamtoje. 🙂

Praeitą savaitgalį praleidome į šiaurę nuo Sidnėjaus esančiame Frazer kempinge. Visą savaitgalį draugams kartojau, kad čia mano naujas mėgstamiausias kempingas prie Sidnėjaus (vos 1.5val į viršų). Mažutis (vos 6 vietos), šalia nuostabaus paplūdimio, su dušais, elektriniais BBQ, pikniko staliukais. Tik labai sunku gauti vietą, jei nori, kad būtų vasara ir savaitgalis ( mes bookinome kiek daugiau nei prieš pusmetį). (Kas norite pabandyti laimę, nuoroda čia)

Dėl šios priežasties ignoravome blogas oro prognozes ir neatšaukėme, nors tikrai visi iki paskutinės minutės dvejojome. 🙂 Žinojome, kad, jei nevažiuosime dabar, kitą laisvą savaitgalį ten rasime tik po kokių metų, tai susikrovėme daiktus ir tikėjomės, kad audra praslinks šonais. Panašiai taip ir buvo. Pirmą naktį ištisai lijo, bet visi žaibai liko virš vandenymo, o sekmadienį džiaugėmės gražia, saulėta diena. 🙂

Savaitgalis fotografuojant: Be stovyklavimo, lapkritį vieną iš savaitgalių praleidome fotografuodami žavią sodybą Riparide portalui. Šį kartą grįžome į mano mylimą Hunter Valley ir apsistojome Wallaringa Farm. Kokia puiki vieta praleisti savaitgalį su draugais tiek vasarą, tiek žiemą! Žiemą gal man ten patiktų net labiau, kai lauke niūru, o viduje taip šviesu, jauku, kūrenasi židinys, kvepia burbulų vonia. 

Mes buvome dviese, tačiau ten kuo puikiausiai gali nakvoti aštuoniese. Viena iš tų vietų, kur su mielu noru sugrįžčiau. 🙂

Mėnesio renginiai. Be savaitgalių gamtoje, buvo visai aktyvus mėnesis mieste. Lapkritį buvo nemažai gimtadienių, vakarienių, staigmenų, o vienas iš labiausiai įstrigusių vakarų buvo apsilankymas Sidnėjaus Karališkame Teatre (angl. Theatre Royal Sydney), kur žiūrėjome Tina Turner miuziklą. Beveik 3 valandos R&B / Soul muzikos ir gerai suvaidinta šios 80-ųjų dainininkės gyvenimo istorija, apie kurią, tiesą sakant, nieko nežinojau. Kas Sidnėjuje, rekomenduoju!

Mėnesio Filmas. Praeitą mėnesį kine buvau vieną kartą, bet džiaugiuosi, kad nors tą vieną pavyko (aš mėgstu eiti į kiną ir norėčiau tą daryti dažniau, tik labai jau dažnai mano prioritetų sąraše tai atsiduria už ribos, kam nebelieka laiko). Žodžiu, žiūrėjome naują filmą su Joaquin Phoenix “Napoleon”. 

Neblogas, įtaigi vaidyba, nors dabar rašant apie jį galvoju ir sakyčiau, kad nieko jis man nepaliko. Vienas iš tų kur pažiūrėjau ir užmiršau.

Ar ka nors jau matėte? Kaip jums?

Mėnesio Netflix. Pagaliau baigėme žiūrėti paskutinį “Ozark” sezoną (buvome padarę pertrauką). Vienas geriausių serialų ever. Kas dar nežiūrėjote, įsitraukite į savo sąrašus. 🙂

Mėnesio skaitiniai. Lapkritį perskaitytų knygų buvo trys.

Akvilina Cicėnaitė “Anglų kalbos žodynas”. Och, nežinau net kaip sutalpinti į vieną pastraipą visus jausmus, užplūdusius beskaitant šią knygą. Nuostabi knyga! Seniai patyriau tokį skaitymo malonumą, kai plėšiausi tarp noro suryti knygą keliais prisėdimais ir tuo pačiu metu nenorėjau, kad ji greitai pasibaigtų. Todėl skaičiau taupydama. Pajausdama. Linksėdama galva. Sustodama ir pagalvodama. Lygindama Akvilinos matomą Sidnėjų su tuo, kurį matau aš. Viena geriausių mano skaitytų knygų ( jei ne apskritai, tai bent jau šiais metais tai tikrai tikrai). 

Tara Westover “Educated” (liet. išversta “Apšviestoji”). Seniai supratau, kad man patinka knygos, paremtos tikra istorija. Taip pat patinka knygos, nukeliančios į kultūras, apie kurias mažai žinau. Jaunos amerikietės Taros Westover memuarų knyga buvo ir viena, ir kita, ir oi kaip man ji patiko! Tara užaugo atokiame JAV užkampyje, radikalių mormonų šeimoje. Šeimoje, kur bipolinį sutrikimą turintis tėvas dažnai lydimas paranojos ir nuolat ruošiasi pasaulio pabaigai. Kur tvyro nuolatinis smurtas ir jo ignoravimas. Kur vaikai neleidžiami į mokyklą, kad valdžia neplautų jiems smegenų. Kur netikima modernia medicina ir net gyvybei pavojų keliantys sužeidimai gydomi namuose, be nuskausminamųjų, žolelių nuovirais ir malda. 

Skaičiau šią knygą sulaikiusi kvapą. Čia tikrai taip vis dar vyksta šiais laikais, šiuolaikinėje Amerikoje?

Sophie Kinsella “The Burnout”. Na, ir galiausiai, kad ir kaip mėgčiau kažkuo praturtinančias, praplečiančias akiratį knygas, po jų neatsisakau ir saldaus, lengvo deserto. Sophie Kinsella novelė “The Burnout” tokia ir buvo. Tai lengvas, neapkraunantis, linksmai nuteikiantis pasakojimas apie Sasha, merginą, smarkiai perdugusią savo svajonių darbe Londone, ir išvykusią atgauti savęs į ramų korortą prie jūros Anglijoje. Daug komiškų situacijų, netikėtai išsirutuliojusi draugystė, spalvingi personažai ir šmaikštus rašytojos tonas. Nepavadinčiau literatūriniu šedevru, bet perskačiau per keletą prisėdimų, tai turbūt patiko. 🙂  

Gruodis pas mane visada įtemptas darbymetis, viską turiu suspausti į trijų savaičių laikotarpį, o tada atostogos. Šiais metais lyg ruošiamės į kelionę į Queensland valstiją, bet plano kaip ir neturim jokio. Na, gal ne visai jokio. Planuojame Brisbane sustoti porai naktų ir draugus aplankyti, o toliau kaip Dievas duos. 

Mano draugas nori Macay pasiekti, aš sakau, kad per toli, viso labo tik porai savaičių išvažiuojame, tai džiaugsiuosi jei Rockhampton pasieksime (pirmyn atgal būtų apie 3000 km). Kaip ten bus – matysim. Mane šiek tiek neramina, kad jokių kempingų neturime užsisakę (per vėlai susigriebėme, nacionaliniuose parkuose prie vandens viskas seniai užsakyta), tai jaučiu teks į didelius komercinius lįsti (kurių šiaip jau nemėgstame) arba pakelės aikštelėse nakvoti, bet vėlgi – matysim.

Ką veiksim, kur stosim, nieko nežinau, bet dar yra laiko pasiruošti. O jeigu ir ne, tai truputis avantiūros ir spontaniškumo dar niekam nepakenkė, ar ne? 🙂 

Kalėdoms šiemet, kaip ir kasmet, nesiruošiu, bet visiems besiruošianties palinkėsiu gražaus ir jaukaus laukimo! 🙂

***

Bučkiai ir linkėjimai