Po dviejų su trupučiu valandų kelio nuo Brisbane į vakarus, iššoku iš mašinos atidaryti vartų ir tyliai panosėje murmu, kad saulėlydžiui nebespėjome. Birželio vidurys Australijoje. Dienos vis trumpyn ir trumpyn, saulė leidžiasi nė 17 val nesulaukusi.
Dar minutė kelio siauru keliuku ir prieš akis – plati kalvota panorama, nusidažiusi visais įmanomais violetiniais ir oranžiniais atspalviais. Akimirkai netenku žado. Kaip gražu. Kaip tylu. Kokia erdvė aplinkui. Atsitokėjusi imu žvalgytis aplinkui: laužavietė, grilis, lauko stalas, hamakas ir mažas namelis, mūsų namai artimiausioms dviems naktims.
Įėjusi į namelį, nenustembu, kodėl tokio tipo namelius vadina Tiny House (liet. mažas namelis). Jis tikrai labai jau tiny… Bet tuo pačiu – yra visko, ko reikia: plati patogi lova, mini šaldytuvas, dujinė viryklė, dušas, tualetas, netgi mažas sulankstomas staliukas su kėdėmis. Nors namelis mažas, klaustrofobija negresia – didžiuliai langai erdvės įspūdį labai praplečia. Pro langus – tie patys bekraščiai slėniai, o aplinkui nė vieno žmogaus, nė vieno kaimyno, tik ūkininko karvės ir kada ne kada prašuoliuojanti kengūra. Kaip mano draugas juokavo, kad jei nori – kad ir nuogas aplinkui vaikščiok, niekas neužsuks ir niekas nenužiūrės. 🙂
Atoki vietovė – viena iš patraukliausių priežasčių, kodėl žmonės apsistoja tokio tipo nameliuose. Minimalizmas čia taip pat priimamas kaip pliusas. Turbūt daug kas ir iš jūsų, skaitančių šį tekstą, gyvena namuose, apkrautuose reikalingais (ir nelabai) daiktais, nuolat apsupti žmonių, jei ne namie, tai darbe, mieste, parduotuvėse. Ir mums visiems kartais labai į naudą pabėgti iš supančio triukšmo, kur visko tik tiek, kiek iš tikro reikia. 😉
Dar vienas atokios vietovės niuansas – kadangi šalia nėra kitų namų, dažniausiai tokie nameliai būna priklausomi nuo saulės energijos (mūsiškio stogas buvo dengtas saulės baterijomis), lietaus vandens (kas įpareigoja gerokai sutrumpinti laiką duše ir taupyti vandenį), su bio tualetu (neįtikėtina, kokie jie bekvapiai šiais laikais!). Visokie ekologiški valikliai ir prausikliai savaime suprantami, taip pat kaip atsakingas šiukšlių rūšiavimas.
Prieš važiuojant buvau pasižymėjusi visą krūvą lankytinų vietų žemėlapyje, tačiau atvažiavome ir nenorėjome išvykti. Gerai, kad su savimi pasiėmėme maisto dviems dienoms, pakeliui degalinėje prigriebėme maišą malkų, tai neturėjome jokio poreikio kur nors važiuoti. Ryte ilgai vartėmės lovoje, dieną kiekvienas užsiėmėme savais reikalais, į tarpus gaminome maistą, o vakare sėdėjome prie šildančio laužo, užvertę galvas į bekraščius žvaigždynus. Mieste jų tokių nematai.
Šį namelį rezervavome per Into The Wild Escapes svetainę. Mano draugas buvo gavęs iš darbo dovanų kuponą, tai pagaliau radome progą jį panaudoti. Mes abu kur kas labiau vertiname patirtis nei fizines dovanas, tai nutarėme, jog tai buvo tikrai puiki dovana. 😉
Praleidus porą lėtų ir jaukių dienų visiškoje ramybėje, laikas skristi namo. Su Queensland valstija atsisveikiname keliems mėnesiams. Jei neapsigalvosime, atvažiuosime čia pakeliauti ir praleisti Kalėdų atostogų. 🙂 O kol kas – atgal į Sidnėjų.
***
Bučkiai ir linkėjimai
