Tą vakarą, saulei nusileidus, gulėjau šiltoje vonioje, po žvaigždėtu skliautu. Su žvakėmis, taure raudono vyno, tylia romantiška muzika ir garsiu cikadų choru fone. Mes taip toli nuo miesto, aplinkui nė žiburėlio. Kaimynų nesigirdi ir nesimato. Tik kengūros aplinkui liuoksi. Visiška ramybė. Tiek aplinkui, tiek mano viduje.
Fotoaparatai jau padėti į šalį, pagaliau galima atsipalaiduoti. Buvo intensyvi diena fotografuojant šią fantastišką sodybą, stengiantis parodyti skoningą interjerą, detales, visus patogumus ir privalumus. Nuolat stebint, kaip besisukanti saulė keičia apšvietimą, nuolat galvojant apie fotografavimo kampus, tinkamus objektyvus ir patiems kada ne kada įšokant į kadrą.
Šis trijų dienų savaitgalis “Forever Sunday” sodyboje buvo daugiau darbinis nei poilsinis, tačiau užteko laiko ir ramiai pasimėgauti, ir pasidžiaugti, kad retkarčiais jau gaunu fotografuoti ir tokių namų, kuriuos paprastai matau žurnaluose. Kol kas pasitikėjimo savimi dar nedaug, vis atrodo, kad per lėtai sukuosi, kad galima geriau, tačiau hey, patirtis ir įgūdžiai juk neateina iš niekur. 🙂 Prabangius Sidnėjaus restoranus taip pat pradėjau fotografuoti ne iš karto, iki jų teko nemažai kebabinių ir burgerinių įamžinti. 🙂
Nemaniau, kad šio savaitgalio nuotrupos nuguls blog’o puslapiuose, tačiau, kad jau iki šiol vis sulaukiu draugų klausimų, kur buvo ta nuostabi sodyba, kurioje buvome apsistoję, tai palieku nuorodą ir čia. 😉
Beje, šią savaitę “Forever Sunday” kartu su Riparide daro Instagram’e konkursą ir dovanoja dviejų dienų nakvynę. Aš pati nedalyvauju (būtų šiek tiek keista kitų akimis, jei netyčia laimėčiau), tačiau, kas skaitote mane Australijoje, labai kviečiu sudalyvauti, sodyba tikrai verta dėmesio. 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
