• Dvi naktys trys dienos avių ūkyje

    Nesu tikra, ar karantinai mane pakeitė, ar su amžiumi vis labiau imu vertinti kitus dalykus, o gal tiesiog ilgiau pagyvenusi Australijoje kažkuriuo metu nustojau vaikytis turistinių (ir instagraminių) vietų bei objektų, tačiau kuo toliau, tuo dažniau renkuosi lėtą poilsį, pabėgimą iš miesto šurmulio į kaimą, gamtos ramybę. Ir kartais ta ramybe visai nesinori su niekuo dalintis, tad ji taip ir neprasprūsta į interneto platybes. Tačiau kartais… Kartais norisi garsiai pasakoti, drąsiai rekomenduoti ir džiaugtis, jei kas nors ta rekomendacija pasinaudos. Tai šį kartą apie vieną iš atvejų. 🙂 

    Prieš gerą mėnesį džiaugiausi pasitaikiusia proga kelių dienų pabėgimui į australišką kaimą. Kiek daugiau nei 3 valandos kelio iš Sidnėjaus į vakarus, ir, palikus Mėlynuosius kalnus (angl. Blue Mountains) užnugary, prieš akis ima vilnyti žalios kalvos, po kurias it maži taškeliai išsibarstę karvių ar avių būriai.  Pasiekus Bathurst netrunki pajusti, kad patekai į ūkininkų miestą: tai išduoda mašinos (dažnai visureigiai atvira bagažine, iš kurių šypsosi liežuvius iškišę šunys), žmonių apranga (stereotipiškai – languoti marškiniai, Akubra skrybėlė, nutrinti džinsai, gyvenimo matę darbiniai batai), reklamos mieste, ūkio prekių ir technikos parduotuvių gausa. 

    Mūsų laikini namai įsikūrę privačioje valdoje, dar 12 km nuo Bathurst miesto. Vingiuojant užmiesčio keliu iš tolo pastebi laukuose šviesą atspindinčias saulės baterijas, o privažiavus arčiau nejučia išsprūsta susižavėjimo atodūsis – kokia nuostabi vieta ir koks unikalus namelis! 

    Pastaraisiais metais, keliaujant po Australiją, teko apsistoti nemažai šaunių vietų, tačiau ši užtikrintai patenka į labiausiai patikusių sąrašo viršūnę. Vos pravėrus duris žavi minimalizmas, erdvės pojūtis palyginus nedidelėje patalpoje. Daiktų nedaug, tačiau atrodo, viskas kruopščiai apgalvota. Ir kad ir kur pasisuktum – jaučiasi gera kokybė. Jokių Ikea ar Target detalių. Pradedant patalyne, baigiant šampūnais ir kondicionieriais duše – jokių pigių (ar bent jau pigiai atrodančių) daiktų. 

    Šalia visų šitų dalykų maloniai nustebino šaldytuve rasta paruošta sūrių ir vaisių lėkštė, taip pat atšaldytas putojančio vyno butelis iš vietinio vyno regiono. Ai, ir dar pusryčiams šiek tiek daržovių, kiaušiniai iš nuosavos vištos bei šviežios duonos kepalas iš vietinės kepyklėlės. (Nesijuokit, žmonėms, gyvenantiems didmiesčiuose, šiais laikais naminiai kiaušiniai didelė retenybė! 🙂 )

    Tačiau labiausiai patikusi namelio dalis – didžiulis langas su plačia palange (tiesiogine ta žodžio prasme tai buvo langas į gamtą). Palangę galima naudoti kaip lovą, tačiau nuėmus pagalves – tai puikiausias stalas pusryčiams ar vakarienei. Atvykusi kiek anksčiau nei mano draugas, aš ten praleidau visą popietę skaitydama, rašydama, svajodama ir skaičiuodama avis. 🙂

    Apie avis, beje, taip pat kalbu tiesiogine prasme! Namelis pastatytas veikiančiame avių ūkyje, ir šeimininkai šalia nuomos verslo ūkininkauja, augina beveik tūkstantį avių. Kadangi aplink namelį nuolat šienaujama pieva, matyt, ten žolė rupesnė, tai jos kone visą dieną ten ir ganėsi, suteikdamos man daug džiaugsmo pro langą stebėti. 🙂 

    Visos privačios valdos plotas – 105 hektarai. (Aš ne ūkininkė, bet, kaip suprantu, čia visai nemažai). Per aplinkui juosiančias kalvas vingiuoja siauras avių takas, kuriuo galima pasiekti upelį ir šiltesnę dieną jame išsimaudyti. 

    Na o vakaro programoje įspūdingas žiogų koncertas ir vėliau krentančių žvaigždžių šou. 

    Dvi naktys trys dienos prabėgo nepastebimai. Man tai buvo pusiau darbinė kelionė, nes reikėjo tą namelį nufotografuoti, tačiau užteko laiko ir avių takais pasivaikščioti, ir prie lango įsitaisius knygą paskaityti, ir vakare prie laužo gamtos paklausyti. Nereali vieta ramiam poilsiui! 😉

    Pats Bathurst, kaip sakiau, toks ūkininkų miestas, tačiau netrūksta ten ir restoranų, ir kavinių, ir parduotuvių, kam aktualu. Taip pat vos už 40 minučių kelio yra žymus Orange vyno regionas, tačiau palikome jį kitam kartui. 

    Atsisveikinę su The Farmers Hut trobelės šeimininkais patraukėme į kelią toliau link netoliese esančio saugomo gamtos rezervato ( Abercrombie Karst Conservation Reserve). Čia buvome numatę du objektus: krioklį ( Grove Creek Falls ) ir urvus ( Abercrombie Caves). 

    Krioklį rasti buvo labai lengva. Aktyvesni gali praeiti 7km takais palei upę, tuo tarpu tingesni apžvalgos aikštelę pasieks kokių 3 minučių takučiu nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo metu, kai lankėmės, ištisas savaites labai daug lijo, tai ir krioklys buvo gausus vandens ( vėliau komentaruose internete skaičiau, kad kartais būna išdžiūvęs, matyt, priklausomai nuo lietaus kiekio tuo metu). Šiaip vien dėl krioklio į Bathurst nevažiuočiau, tačiau, esant netoliese, verta užsukti. 😉

    Kitas lankomas objektas paliko kur kas didesnį įspūdį. Aš buvau nustebusi pati savimi, kaip čia taip, tiek apie NSW lankytinas vietas besidominti, nė karto negirdėjau apie Abercrombie Caves anksčiau. Pasirodo, tai didžiausias urvas Pietų pusrutulyje! Urvas prižiūrimas nacionalinio parko darbuotojų, lankymas mokamas. Šiaip jau ten organizuojamos grupinės ekskursijos, tačiau šiuo metu dėl Covid jos nevyksta, tai galima nusipirkti bilietą eiti į urvą vienam. Mes aišku taip ir padarėme, ir tame urve beveik visą laiką buvome vieni. Niekas neskubina, niekas ant kulnų nelipa, niekas į eilutę nuotraukai nesirikiuoja. Pats geriausias būdas lankyti turistinius objektus! 😀 

    Pats urvas didingas. Per jį teka upė, viskas apšviesta, įrengti tiltai ir takučiai, informaciniai stendai. (Parko darbuotojas sakė, iš pačio ryto ten gražiausia šviesa, jei norite fotografuoti. Mes buvome popiet). Žodžiu, jei keliai kada vingiuotų pro Abercrombie Karst Conservation Reserve, stabtelėkite bent pusvalandžiui ir Abercrombie Caves, gal liksite ne mažiau nustebinti nei aš. 🙂

    ***

    Tai toks tas trumpas pabėgimas į kaimą buvo. Ateinančiam mėnesiui turiu suplanavusi porą šaunių savaitgalių. Vėl tokių darbinių / poilsinių / pažintinių, bet nesu tikra, ar neteks jų atšaukti dėl Covid… Tai iki to laiko tikiuosi spėsiu papasakoti ką nors iš trijų savaičių atostogų, keliaujant po Australiją. Jau beveik savaitė kaip namie, jau ir nuotraukas pradėjau rūšiuoti, ir įspūdžiai baigia susigulėti, tikiuosi, atsisveikinu iki labai greito. 😉

    ***

    P.S. Jei kam aktualu, namelį galite rezervuoti paspaudę čia. Ir ne, tai nėra reklama, man niekas už tai papildomai nemoka, tai tik nuoširdi rekomendacija, kas ieško ypatingos vietos jaukiam pabėgimui iš miesto. 😉

    ***

    Bučkiai ir linkėjimai

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?