Vieną gražiausių Australijos paplūdimių belankant. Whitsundays.

Trečiadienio rytas. Buriniam katamaranui skrodžiant Koralų jūros bangas, sėdžiu ištiesusi kojas ant denio, gurkšnoju žalią arbatą, akimis lydžiu uolėtus salų krantus, su kur ne kur įsiterpusiais atokiais paplūdimiais, ir vis dairausi, ar nepamatysiu banginių, migracijos sezonas juk jau prasidėjęs.

Netrukus susipažįstu su dviem jaunais prancūzais, senu autobusiuku keliaujančiais aplink Australiją, olande ir amarikiete, kaip ir aš studijuojančiomis Sidnėjuje, ir čia atskridusiomis vos porai dienų, tada su  pagyvenusia kanadiečių pora, prieš pusmetį išėjusiais į pensiją, pardavusiais namus ir visą turėtą turtą Toronte, bei su dviem lagaminais išvykusiais į gyvenimo kelionę aplink pasaulį. Kuo ilgiau plaukiame, tuo labiau kelionė prisipildo naujomis pažintimis su žmonėmis iš viso pasaulio, šypsenomis, svetimomis istorijomis, kelionių patarimais. Kartais banaliais, o kartais labai netikėtais ir vertingais. Ir tada dar kartą įsitikinu, kad keliauti vienai tikrai nereiškia būti vienišai! Priešingai, kur kas dažniau tai reiškia būti atvirai ir įsileisti į savo pasaulį naujų žmonių. Galbūt vienam pokalbiui, galbūt vienai dienai, galbūt kelioms, o galbūt visam gyvenimui, nes šis pasaulis ne toks jau didelis, ir niekada nežinai, kur ir kada gali vėl susikirsti jūsų keliai.

Whitsunday sala ir joje esantis Whitehaven paplūdimys buvo mano svajonė dar prieš atvykstant į Australiją. Na, o su svajonėmis, manau, reikia tvarkytis paprastai: arba imiesi jų įgyvendinimo, arba meti iš galvos, nekankindama savęs mintimis apie tai, ko nori, tačiau vis tiek nieko nedarai, kad paverstum realybe. Matyt, aš į Whitsundays tikrai norėjau, nes, nepaisant mano įsivaizduojamų banko sąskaitos priekaištų, vieną siaubingai darganotą, ankstyvą rytą sėdau į lėktuvą ir išskridau porai dienų pasišildyti, palikdama žieminį Sidnėjaus lietų užnugary. Tiesa, lėktuvo bilietus senų seniausiai buvau nusipirkusi, tik iki paskutinės minutės negalėjau apsispręsti, ar aš ten tikrai skrendu. Vienas balsas manyje įkyriai priekaištavo: “-Gana tau čia gastroliuoti, juk kątik grįžai iš Europos. Geriau susirask, kas tau kitą savaitę darbo duos”, tačiau kitas balsas smarkiai prieštaravo: “-O kada gi gyventi ir gyvenimu džiaugtis, jei ne dabar? Reikalų ir problemų tu visada turėsi. Jei nesugebėsi tarp viso to rasti laiko tam, ką tikrai mėgsti, tai tinkamo laiko niekada ir neturėsi”. Taip su savimi pasitarusi gerokai po vidurnakčio susimečiau į kuprinę būtiniausius daiktus, įsiregistravau į skrydį, o paryčiais jau sėdėjau oro uoste. Ar buvo gerai? Buvo geriau nei gerai! Negaliu patikėti, kas aš dar dvejojau! Ta vieta tikrai pateks į mano Australijos kelionių TOP5, tad labai džiaugiausi pati ten nuvykusi ir jums drąsiai rekomenduoju (Na, gal labiau tiems, kurie skaito mano blog’ą Australijoje, ar bent jau ruošiasi čia atvykti. 🙂 )

Whitsundays – tai salynas, sudarytas iš 74 salų Koralų jūroje, šalia Queensland valstijos krantų. Salas supa Didysis barjerinis rifas, užstojantis nuo didelių bangų. Sako, tai viena geriausių vietų Australijoje buriavimui, tad nenuostabu, kad populiariausia pramoga – laivų turai po salas. Beje, iš 74 salų tik 7 yra pritaikytos turizmui, kur žmonės gali apsistoti, pavalgyti ir panašiai. Kitose salose tik laukinė gamta, tušti paplūdimiai ir neribotas laisvės pojūtis.

***

Kaip atvykti? Norint atvykti į Whitsundays, greičiausia ir patogiausia atskristi lėktuvu į žemyninėje dalyje esantį Airlie Beach (Proserpine oro uostą) arba į Hamilton salą. Atvykus, tiek vienur, tiek kitur galite užsisakyti turus ir keliauti po salas laiveliais.

Kaip nuvykti iš oro uosto į Airlie Beach? Aš pati skridau į Airlie beach, tai nusileidau Prosperine oro poste, kuris, pasirodo, kokį pusvalandį nutolęs nuo galutinio kelionės tikslo. Viešojo transporto, kaip nusigauti iki miestelio, neradau, tačiau radau keletą kompanijų, siūlančių pervežimus autobusiuku. Kadangi skridau ne sezono metu, įtariu, jog tai buvo nebūtina, tačiau bilietus pirmyn ir atgal iš anksto užsisakiau internetu ($18 į vieną pusę). Jei aktualu, nuoroda čia.

Airlie Beach. Ką ten veikti? Airlie Beach – tai tėra patogus taškas apsistoti, iš kurio gali judėti po salas ir užsiimti išsirinktomis pramogomis: plaukti nardyti, buriuoti, žvejoti, užsiimti vandenlenčių sportu, plaukioti kajakais arba apskristi salas ir apžvelgti Didįjį barjerinį rifą iš viršaus, mažu lėktuvu. Truputį ironiška dėl pavadinimo, tačiau pačiame Airlie Beach nėra paplūdimio, ten tėra didelis atviras baseinas (kas man labai priminė Cairns). Dar vaizdinga pakrante vingiuoja įrengtas takas, kuriuo buvo visai smagu pasivaikščioti. Jei planuosite kelionę, turėkite galvoje, kad pačiam Airlie beach neverta skirti daug laiko, plaukite geriau į salas. 😉

Kaip nuvykti į Whithsunday salą? Jei vykstate iš Airlie Beach, pasirinkimų turite tris ( nebent, dar ko nors turų agentūroje nepapasakojo): skristi lėktuvėliu ir ten nusileisti ant vandens, plaukti su dienos turu arba plaukti su kelių dienų turu. Kelių dienų aš neturėjau, teko rinktis dienos turą: ryte išplaukti, vakare grįžti. Savo naivumui įsivaizdavau, kad pasiimsiu kokį turą su gražia, balta burine jachta, mediniu deniu, tačiau mano viltys greitai išgaravo, supratus, kad ne paskutinę minutę tokius pageidavimus reikšti. 🙂 Vienos dienos išvykai teturėjau vieną galimą pasirinkimą – Camira burinį katamaraną. Iš pradžių truputį skeptiškai vertinau tą faktą, kad ten gali tilpti iki 60 žmonių, tačiau atvykus pasirodė, kad jis nepilnas ( ne sezonas), vietos visiems tikrai užteko. Pakeliui į Whitehaven beach du kartus statelėjome panardyti su vamzdeliais virš rifo ( ką, deja, praleidau, nes visą savaitę balansavau ant susirgimo ribos), taip pat į turą buvo įskaičiuota rytinė arbata su užkandžiais,  pietūs, popietės arbata su užkandžiais ir neribotas alus, sidras ir baltas vynas. Ar rekomenduočiau? Manau, kad taip, nors pati, jei būtų galimybė, vis tiek tos baltos gražios jachtos norėčiau. 🙂 Beje, pirkdama turą vietinėje ekskursijų agentūroje, mokėjau mažiau nei jis kainuoja oficialioje svetainėje, kažkokią nuolaidą pritaikė.

Whitehaven Beach. Na ir pabaigai. Ką galiu pasakyti apie Whitehaven beach? Tai viena gražiausių vietų, kur esu buvusi! Atplaukėme kaip tik per atoslūgį, kuomet vanduo iš lėto grįžo į salą, tai nuo Inlet kalvos ( angl. Hill Inlet) viskas buvo kaip ant delno. Vešlia tropine augalija apaugę kalnai, skaidrutėlis vandenynas, neįtikėtino baltumo smėlis – truputį norėjosi akis pasitrinti ir įsitikinti, ar nesivaidena. Gražiausia panorama, kaip jau minėjau, atsiveria nuo Inlet kalvos, į kurią užlipti gal kokią 30 minučių užtrunka, tačiau ir nusileidus į apačią gali nustebti! Štai, kad ir aš braidydama po seklumą vos už kelių metrų pamačiau rykliuką ( nedidelį, kokį pusės metro, gal kiek daugiau) ir visą būrį dygliauodegių rajų. Pripažinkime, ne kasdieniškas reginys. 😉 Tiesa, maudytis ten gal tokia drąsi nebūčiau. 😀

***

Tai štai, tiek tų pasakojimų šį kartą. Graži ta Australija nors tu ką. Jau kirba mintys, kur čia dar nuskridus, kur dar bilietus nusipirkus… Krypčių daug, norų dar daugiau, tik kad šiuo metu jie truputį prasilenkia su galimybėmis. Na, bet aš nebūčiau aš, jei nesurasčiau kokio nors sprendimo būdo, tai neabejoju, kad netolimoje ateityje parodysiu tos Australijos ir jums daugiau. 😉

***

Bučkiai ir linkėjimai