Graikija – salų šalis. Didesnių ar mažesnių, sako, jų yra net 6000. Kažin, ar atsirastų, kas jas visas žino, tačiau apie pagrindines tikrai yra girdėję visi, ir Santorini, kas be ko, yra viena populiariausių.
Santorini – tai vulkaninės kilmės sala, susiformavusi po galingo žamės drebėjimo, kuris, manoma, sunaikino Mino civilizaciją Kretoje. Salos forma – lyg dalinai nugrimzdusio ugnikalnio, kurio milžiniškame krateryje tyvuliuoja vandens platybės, o šlaitų papėdėse išsidėstę maži miesteliai. Santorinyje viso labo tegyvena apie 15 000 žmonių, tuo tarpu lankytojų sala sulaukia keletą milijonų per metus. Taip, tai yra labai daug, ir sala tikrai yra labai turistinė, tačiau, mano kuklia nuomone, tai nepadaro jos mažiau žavios.
Pirmą kartą šioje atvirukinėje saloje lankiausi prieš 10 metų, 1 dienos turo iš Kretos metu. Tiesą sakant, prisiminimai iš tos ekskursijos labai migloti. Žinau, kad buvo gražu, tačiau labiau atmintyje įstrigo, kad buvo labai karšta, labai daug žmonių, ir kad labai skubėjome, nes vykome su didele grupe žmonių, ir mūsų pasivaikščiojimai buvo minučių tikslumu apriboti. Dar pamenu, kad ten būdama žadėjau sau kada nors sugrįžti ir bent vienai nakčiai pasilikti. Šiam pažadui išpildyti prireikė nei daug, nei mažai – 10 metų. 🙂 Taigi visai neseniai, po atostogų Kretoje dar turint keletą laisvų dienų Graikijoje, pamaniau, kad dabar puiki proga nuplaukti į Santorini ir vėl. Tik šį kartą savarankiškai. Be jokių turų, be jokio pašalinio skubinimo. Tiesiog pasivaikščioti po tuos mažus miestelius, siauromis baltomis gatvelėmis aukštyn ir žemyn, kai norisi – prisėsti kavos puodeliui, suvalgyti ledų arba užsisakyti taurę vyno kur nors terasoje su gražiu vaizdu. Arba tiesiog fotografuoti saulėlydžius, juk jie – viena iš priežasčių, kodėl žmonės čia traukia iš viso pasaulio.
Kaip atvykti? Nors visai mažutė, Santorini sala lengvai pasiekiama lėktuvu. Ten esančiame oro uoste be vietinės reikšmės avialinijų leidžiasi ir mums gerai pažįstami Ryanair lėktuvai. Sala puikiai sujungta tiek su sostine Atėnais, tiek su kitais Viduržemio jūros miestais. Kitas būdas atvykti – vandens kelias (kas turbūt patogiaisia vykstant iš Kretos)). Sezono metu kelto bilietus gal reikėtų užsisakyti internetu iš anksto, ne sezono metu neturėtų būti problema juos įsigyti ir atvykus tiesiai į uostą ( yra bilietų kasa vietoje). Keltai yra greitieji ir lėtieji. Greitasis trunka apie 2 valandas, lėtasis bene dvigubai tiek. (Kai aš pirkau bilietus, kaina skyrėsi gal tik 10 eurų, tai tikrai nedvejojusi sėdau į greitesnį.) Keltų bilietų ieškokite čia.
Kur apsistoti? Miestelių Santorinyje nedaug, tačiau į paiešką įvedus, kur apsistoti, pasirinkimas tikrai gausus. Juos apibendrinant, sakyčiau, kad norint pagyventi gražiausiame Santorini atviruke, reikėtų rinktis Oia (gražiausias, bet tuo pačiu ir brangiausias miestelis), norint patogiausio susisiekimo su visa sala, uostu ir oro uostu – Fira, tuo tarpu, jei riboja biudžetas, verta žvilgtelti į Perissa. Aš pati tai, aišku, norėjau į Oia, bet kadangi nakvynės ieškojau vieną dieną prieš kelionę, tai turbūt nereikėtų stebėtis, kad mažiau kaip 100 eur/nakčiai nieko ten neradau, o tiek mokėti nekilo rankos ( visgi ne kokiam medaus mėnesiui aš ten važiavau, o tik pernakvoti ir daiktus pasilikti kažkur reikėjo). Fira miestelyje radau hostelio lovą už 50 eur/nakčiai, kas irgi, kaip hosteliui, pasirodė nemažai. Galų gale Perissa miestelyje radau hostelį vos už 11 eurų. Nutarusi, kad geriau pinigus išleisiu kam nors, ką vėliau prisiminsiu, pastarajame hostelyje ir apsistojau, kuris šiaip jau visai neblogas pasirodė. (Beje, nustebino, kad koks 80 procentų ten apsistojusių žmonių buvo amerikiečiai.) Visgi, jei reikėtų rinktis nakvynę dar kartą, rinkčiausi Fira. Kodėl? Skaitykite sekančią pastraipą.
Kaip keliauti po salą? Jeigu vykstate į Santorini ne kelioms valandoms, o bent dienai, turbūt norėsis po salą daugiau pakeliauti. Labai patogu, jei galite išsinuomoti automobilį ar keturratį ( panašu, kad tai labai populiari transporto priemonė), tačiau tą galima daryti ir viešuoju transportu. Išilgai salą nuolat kursuoja autobusai, kuriais aš ir naudojausi. Pagrindinė salos autobusų stotis – Fira. Tai kaip ir salos centras, kuriame stoja visi autobusai, tad kad ir kur važiuosite, Firoje reikės persėsti. Autobusų stotis maža ir chaotiška, ten nėra mums įprastų sustojimo aikštelių, tai, vos pasirodžius autobusui, visi laukiantieji skuba prie jo pažiūrėti, kur jis važiuoja. O tada visi grūdžiasi ir bando į autobusą tilpti, nes, kas netilpo – to bėdos, laukia kito, o tada ir vėl visas procesas iš naujo. Autobuse konduktorius surenka pinigus ir išduoda vienkartinius bilietėlius, kurie kainuoja 1.80-2.50 eur. Autobusai lėti ir stoja visur pakeliui. Perissa – Fira užtrunka apie pusvalandį. Tada Fira – Oia dar apie pusvalandį. Autobusų grafikas stotelėse kabo, tačiau realiai jis neegzistuoja. Kada autobusas atvažiuos – tada važiuosi, kas gali reikšti ilgą laukimą ( tą vakarą, po saulėlydžio Oia, atvažiavau į Firą tada, kai autobusas buvo kątik išvažiavęs į Perissą. Kito laukiau valandą. Tada ir galvojau, kad reikėjo man visgi apsistoti Firoje! Po tuos kelis eurus per porą dienų vis tiek beveik 30 eurų pravažinėjau, tai geriau jau būčiau tą skirtumą prie hostelio primetusi, būčiau bent laiko sutaupiusi. Na bet iš kur čia, žmogau, viską žinosi. Jums užtat pasakau 😉 ).
Kur pavalgyti? Jei norite restorano terasos su gražiu vaizdu – pasirinkimas didžiulis! Tik turėkite galvoje, kad už tą vaizdą ir susimokėsite. 😉 Jei norite tiesiog pavalgyti, gera žinia tai, kad, nors šiaip jau Santorini brangi turistinė sala, greito maisto užkandinių ir tavernų ten taip pat netrūksta. Dar geresnė žinia, kad graikų greitas maistas skanus! Aš, kaip pesketarė ( navalgau mėsos), šveičiau falafelius su tahini bei salotomis pitoje ir čepsėjau kaip skanu. Daugiausia tokių vietų mačiau Firoje ir Perissa, abejoju truputį dėl Oia.
Ką nuveikti? Pagrindinis dalykas, dėl ko tos masės iš viso pasaulio plūsta į Santorini – gražūs miestelių vaizdai ir nuotraukos. Nenustebkite, kad kai kur užstrigę siaurose gatvelėse pasijusite lyg kamštyje ir neprasibrausite pro asmenukių lazdelių mišką. Žmonių ten daug, tačiau, jei turite kiek kantrybės, vis tiek rasite tą laisvą sekundę, kada aplinkui nieko nėra. 🙂 Jei norite kažko daugiau nei gražios nuotraukos, Santorini galimos vyno degustacijos, mačiau reklamas, kviečiančias į terminius baseinus, pasiplaukiojimus laivu, maisto gaminimo kursus. Deja, pati nieko neišbandžiau, tai asmeninėmis rekomandacijomis pasidalinti negaliu, šiaip tik palieku idėjas, kuo pasidomėti, jei turėtumėte ten daugiau laiko. Ai, ir dar yra juodo bei raudono smėlio paplūdimiai, jei kam egzotikos norisi!
***
Tos dvi dienos, savarankiškai praleistos Santorinyje, man paliko visai kitokį įspūdį nei tada, kai buvau ten su dienos ekskursija. Ir kai vienu metu sutiktas vietinis į mane žiūrėjo, negalėdamas atsistebėti, kiek daug šypsausi, turėjau visiškai nuoširdų atsakymą:
– Aš tiesiog mėgaujuosi akimirka.
Šį kartą išties jaučiuosi ten pabuvusi ir prisiminimų kertelėse suradusi vietos galbūt trumpoms, bet malonioms akimirkoms. Jei ir jūs kada turėsite Graikijoje porą laisvų dienų, įtraukite į savo planus Santorini. Ir darykite tai be jokių turų. Tikiu, kad patiks. 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
Tavo foto ta maza sala daro dar grazesne nei is tikruju!! O ir pati nuotraukas be galo puoši! Tiek pozityvo ir elegancijos, šviesos! Taip ir uzsimaniau atgal i Santorini, ir šįkart be jokiu turu! 🙂 Nenumaniau kad galima taip lengvai keliauti autobusais, pamenu turistinis autobusas kaip strigo kamstyje tai nei pirmyn nei atgal, vairuoti piko metu ne kazka… Bet kaip matau viskas imanoma, taigi butinai grisiu! 🙂