Diena Mėlynuosiuose kalnuose lankant Tris seseris.

Ankstus savaitgalio rytas. Žadintuvą ignoruoju iki paskutinės minutės (aha, kaip netikėta…), tada paskubomis lekiu, skubu ir žinoma… vėluoju. Visą kelią pykstu ant savęs, bet iš galvos vis tiek neišeina mintis : „Tebūnie vėliau, bet šiandien į kalnus vis tiek nusigausiu!“. Juo labiau, kad sekmadienis čia pati tinkamiausia diena kelionėms. (Na gerai, gal ne tai, kad tinkamiausia, bet tikrai pigiausia. Sekmadieniais visi, turintys viešojo transporto Opal korteles, visą dieną po Sidnėjų ir apylinkes keliauja tik už 2,5 AUD. O tos apylinkės tai ohoho kokios didelės!). Taigi sekmadienio kryptis – Blue Mountains (liet. Mėlynieji kalnai).

Šiaip taip pasiekusi centrinę Sidnėjaus traukinių stotį randu plačiai besišypsantį Petrą. Paskutinę minutę įšokame į traukinį, ir netrukus pro lėtai pukšinčio vagono langus ima slinkti australiški vaizdai: miestą ima keisti maži miesteliai, miestelius – žaliuojantys toliai, lygumose ima atsirasti įdubos, kol galiausiai, po dviejų valandų kelio, kažkur už 50 km nuo Sidnėjaus, išlipame Katoomba miestelyje. Katoomba mažas, iš pirmo žvilgsnio labai turistinis. Traukinių stotyje esančiame turistų informacijos centre pasiimame žemėlapį, pasiklausiame kelio ir per pavasario žieduose skendintį kaimą patraukiame pirmojo tikslo link – Echo Point.

Blue Mountains kalnuotas regionas New South Wales valstijoje, užimantis 11400 kvadratinių km teritoriją. Šiuos kalnus vagoja didžiausias Australijoje žygių takų tinklas, kurio bendras ilgis siekia 250 km. XIX – XX amžiais šie kalnai buvo populiari rekreacijos vieta Sidnėjaus gyventojams, dėl švaraus oro ir žmogaus nepaliestos gamtos keliavusiems ten lyg į sanatoriją.

Patys kalnai nėra labai aukšti, viso labo apie 1,2 km, tačiau stovint ant uolos krašto vaizdas įspūdingas, o jausmas maloniai bauginantis. Tikiu, kad ne vienam aukščio bijančiam ir matančiam tokią prarają po kojomis, šiurpuliukai gali imti šokti pasiutpolkę ant kūno. Tuo tarpu visus kitus tikriausiai žavi erdvės pojūtis. Echo Point – viena pagrindinių apžvalgos aikštelių, per nepilną pusvalandį pėsčiomis lengvai pasiekama iš Katoomba. Nuo jos atsiveria tiek plataus slėnio panorama, tiek vaizdas į Blue Mountains vizitine kortele tapusias Three Sisters ( liet. Tris seseris).

Three Sisters – tai trys erozijos paveiktos uolos, atsiskyrusios nuo pagrindinio kalnų masyvo, ir dabar kaip pagrindinė Blue Mountains ikona kasmet aplankomos milijonų žmonių iš viso pasaulio. Aborigenai turi keletą legendų apie šią vietą, tačiau populiariausia byloja apie tris nepaprasto grožio Katoomba genties seseris Meehni, Wimlah ir Gunnedoo, pamilusias kaimyninėje gentyje gyvenusios brolius. Deja, ši meilė nuo pat pradžių buvo pasmerkta, nes santuokas tarp genčių draudė įstatymai. Broliai norėjo tam pasipriešinti, ir tarp genčių kilo didelis mūšis. Norėdamas apsaugoti seseris, Katoomba žynys pavertė jas uolomis, tačiau pats mūšyje žuvo, ir niekas nebegalėjo jų atversti… Grįžtant į šiandieną, iki Three Sisters šlaitu vingiuoja takas, o jo pabaigoje yra laiptukai, kuriais galima nusileisti į slėnį.

Šioje vietoje yra du populiarūs maršrutai: nusileidus į slėnį ir pasukus į dešinę, po 2,4 km žygio per dinozaurų laikus menantį mišką galite pakilti į viršų keltuvu, arba nusileidus į slėnį pasukti į kairę link Leura krioklių, kur visą kelią teks įveikti pėsčiomis. Kad ir kurį maršrutą bepasirinktumėte, pradžia ta pati – beveik 1000 laiptukų stačiai nuo kalno… Kadangi mes pasirinkome kairįjį taką, tai žygio pabaigoje dar laukė tas pats 1000 laiptukų į viršų… 🙂 Na, bet truputis sporto dar niekam nepakenkė, tad mes iš lėto, plepėdami, besidalindami savo istorijomis, su maisto ir nuotraukų pertraukėlėmis užtrukome gerą pusdienį, kol įveikėme trasą. Įspūdis? Labai labai geras! Tiesą sakant, tas atogrąžų miškas su neįžengiamais krūmynais, keistais paparčių medžiais, daugiau nei 100 rūšių eukaliptais ir kitais augalais, nesutinkamais jokioje kitoje pasaulio vietoje ( tokių saugomų rūšių Blue Mountains yra 150), šią vietą pavertė tikrai ypatinga. O kur dar nuo šlaitų krentantys kriokliai, medžių proskynose atsiveriantys peizažai ar čiulbaujančių papūgų būriai! Ak, vien berašydama ir prisimindama užsinorėjau grįžti! 🙂

Blue Mountains didžiulė teritorija, kurios per dieną neapžiūrėsi. Tačiau įspūdį susidaryti galima, ir jis labai aiškus: buvome, matėme, patiko! Manau, mielai sugrįžtume ir kitą kartą, nes juk žinote… Gražiau už kalnus gali būti tik kalnai. 😉

***

Bučkiai ir linkėjimai