Na ir kas, kad šis rytas prasidėjo labai anksti. Na ir kas, kad miegojau vos keletą valandų. Na ir kas, kad manęs laukia kelionė autobusu ir trimis traukiniais į vieną pusę, o paskui tiek pat atgal. Šiandien aš važiuoju į Grindelwald ir vien nuo tos minties džiūgauju!
Aplankyti Grindelwald norėjau jau seniai. Tai viena iš tų idiliškų vietų, besipuikuojančių daugelyje atvirukų, reprezentuojančių Šveicariją. Snieguotos viršūnės, atsispindinčios tyvuliuojančiuose kalnų ežeruose, žali slėniai, po kuriuos ganosi varpais skalambijančios karvės, tarpekliais šniokščiantys upeliai ir debesis siekiantys kalnai. Oooo taip! Jau iš vakaro, nusprendusi, ką veiksiu per savo laisvadienį, mintyse piešiau tuos snieguotus peizažus.
Paprastai po Šveicariją keliauju su kuo nors automobiliu, tačiau šį kartą primygtinai siūliau viešąjį transportą. Iš pradžių su manimi keliavęs draugas lyg ir keistai pažiūrėjo į šį pasiūlymą, tačiau vėliau, kai suvokė, kaip gerai, kai nereikia 4 valandas vairuoti į priekį, o po dienos žygio po kalnus dar 4 valandas atgal, kai gali ištiesus kojas patogioje kėdėje siurbčioti traukinio palydovės atneštą kapučiną ir tuo tarpu pro didžiulius langus stebėti greitai besikeičiančius rudeniškus vaizdus, nori nenori tenka pripažinti, kad kartais viešasis transportas puiki mintis. Ypač, jei jis Šveicarijoje 😉
Atvykus į Grindelwald ir išnagrinėjus kalnų trasų žemėlapį buvo visiškai aišku, kad šiandien apeisime tik mažutę dalį to, ką norėtųsi pamatyti. Centrinėje Šveicarijoje dalyje stūgsantis Jungfrau kalnų masyvas toks didelis, kad čia turbūt savaitės atostogas būtų galima planuoti, norint viską daugiau mažiau apeiti! Deja, šį kartą tiek laiko neturėjome, tad truputį pasivaikščioję po be galo gražų Grindelwald miestelį, dūrėme pirštu į žemėlapį ir gondoliniais keltuvais užkilome į 2168 metrų aukštyje esantį First tašką.
Užkilus į viršų ir pranėrus pro debesų sluoksnį teko gerokai nustebti. Sniegas!!! Pirmas mano čiupinėjamas sniegas šiemet! Spalio mėnesį! Oi, ir kodėl mes to visiškai nesitikėjome? Kiek nustebę, bet besidžiaugdami ( žiema mums abiems mėgstamiausias metų laikas) per kalnus patraukėme link vienos žavios vietelės, šimtus kartų matytos Instagram’e, – Bachalpsee 😉
Iki Bachalpsee žygiavome per kalnus aukštyn ir žemyn, pakeliui besigrožėdami balto sniego bei žydro dangaus kontrastais, kalnų reljefu ir apačioje plaukiančių debesų patalais. Didybė, pasakiškas grožis ir visa supanti ramybė. O Bachalpsee toks pat gražus kaip atvirukuose!
Ilgai mes ten sėdėjome atkišę veidus saulei, šypsodamiesi gyvenimui, traukdami iš kuprinės sumuštinius, smagiai plepėdami ir iš visos širdies besijuokdami. Puiki vieta popiečio piknikui, sakyčiau, buvo 😉 Truputį gaila, kad tikrą kalnų žygių metą jau pražiopsojome ( daugelis takų jau užsnigti, o žiemos trasos dar neparuoštos), bet iš to, ką galima patirti – ši diena buvo nuostabi visais įmanomais atžvilgiais! Jei sugalvosite aplankyti Grindelwald, labai rekomenduoju, o daugiau informacijos, kas ir kaip, rasite oficialioje svetainėje.
Žiemos laukti pradedanti-
Jūsų Vaida ;)*
pasakų pasaka…. 🙂 Dar tikriausiai ne kartą atsidarysiu seilę pavarvinti… 🙂
Tikrai kad pasakiška diena buvo… 🙂 Viena iš tų, kai nežinai, kur sutalpinti galvoje tiek grožio 🙂
Gražumėlis, smagumėlis 🙂 Ir aš jau laukiu baltos ir šaltos žiemos.
Taaaip!!! Su daug daug sniego 🙂