Ak, tos gaivios vasaros naktys, kuomet tyliai į ausį šnopuoja išdykėlis vėjas, kuomet kurkia varlės ir čirpia žiogai; paryčiais krenta ant žemės rasa, o tu mėgaujies nakties gaiva…
Daugybę kartų, važiuodama dviračiu ežero pakrante po darbo namo, fotografavau ją akimis, archyvavau vaizdus prisiminimų kertelėse ir džiaugiausi savo buvimu čia ir dabar. Vakar naktį prigriebiau fotoaparatą ir išėjau trumpam į kiemą. Spragtelėjau porą nuotraukų, kad tie prisiminimai liktų ryškesni. Gražu čia. Po trijų mėnesių man vis dar labai gražu ir gera čia.
