Tie saulėti rytai.

Kartais pagalvoju, kaip smarkiai gyvenamoji vieta gali įtakoti žmogaus įpročius. Būdama Lietuvoje niekada nesistengiu atsikelti kuo anksčiau vien tam, kad išeičiau valandai į lauką pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, pafotografuoti storai apsnigtų eglių, prieš darbą pasidžiaugti gražia diena. Tuo tarpu žiemodama Šveicarijoje tam stengiuosi išnaudoti visas laisvas minutes, likusias nuo abiejų mano darbų ( vieno čia, kito Lietuvoje) ir būtinų 7 valandų miego. Vieną rytą, vos išsiropštus iš lovos ir iš vietinės kepyklėlės prigriebus pusryčių bandelę, patraukiau į kalnus ir nepatingėjau pasiimti fotoaparatą. Labai norėjau ir Jums pasiųsti truputėlį sniego, šaltuko, žydro dangaus ir daug saulės! 😉

Niekaip kalnais neatsigrožinti –