Kai sekmadienio rytą eini į kalnus pasivaikčioti, privalai palikti ausinuką namie! Tik tuomet, būnant visa supančioje ramybėje išgirsti, kaip tyliai girgžda šviežias sniegas po kojomis, kaip šlaitu čiurlena šaltinis, kaip aidi šuns lojimas kažkur tolumoje, kaip gaudžia slėnyje bažnyčių varpai, kviečiantys sekmadienio mišioms, kaip rėžia ledą kastuvai, kuriais miestiečiai uoliai kasa namų kiemus, kaip sprogsta užtaisai sniegynuose ir paskui juos su milžiniška jėga į tarpeklius nusirita lavinos. Kai sekmadienio rytą eini į kalnus pasivaikčioti, ir saulė tau maloniai šildo veidą, kai su šypsena stabteli akimirkai pasiklausyti supančių garsų, žinai, kad prasidėjo dar viena graži diena. Ir viskas bus gerai!
Jūsų Vaida 😉
Labai gražios nuotraukos! Beje, esu parašius tau į “Facebook” tačiau gali būti, kad žinutė nuėjo į aplanką kiti ir tikriausiai nematai.:(
Everything will be okay in the end, if it’s not okay, it’s not the end. (:
Labas, Vaida! netyčiom užklydau į tavo blog’ą, ir prilipau gal kokiai valandai! tai, kad nesijausčiau visiška stalker‘ė, nusprendžiau brūkštelt – labai fainai rašai 😉 pozityvumo dar niekam nebuvo per daug, o pas tave jo per kraštus! sėkmės tau, everything happens for a reason!