Kai pirmą kartą lankiausi Sedrun slidinėjimo centre, po ten praleistos dienos nebūčiau sugebėjusi jo apibūdinti. Tąkart ant kalno siautė pūga, viršūnės skendėjo rūke, tad viskas, ką tuomet mačiau, – ryški draugo sriukė, čiuožianti priešais mane, viskas, ką jutau, – greitai besikeičiantis kalno šlaitas. Lenta minkštai slydo šviežio sniego paviršiumi, o vienintelis būdas nepasiklysti – išplėtus akis dairytis trasą žyminčių kuoliukų, kurie kaip kelrodės žvaigždės greitai išnirdavo ir vėl greitai pranykdavo debesų pataluose. Šiandien įspūdžių turiu daugiau.
Tiesą sakant, vakar ryte dar dvejojau, ar tikrai viena vyksiu į Sedrun, nes kolega, su kuriuo buvau susitarusi, pramigo, oro prognozė nežadėjo nieko gero, o vienai slidinėti centre, kurio visiškai nepažįstu, ne pati saugiausia mintis… Viskas išsiprendė, kai paskambino Marco, jog, nors ir pramigęs, laukia manęs traukinių stotyje. Šios savaitės laisvadienio planas – Sedrun!
Sedrun – vienas iš Surselva regiono slidinėjimo centrų, Graubünden kantone. Aukščiausia viršūnė, į kurią kelia keltuvas – 2215 m. Tai nėra didelis centras, tačiau freerider’ių tarpe gerai žinomas kaip powder’io meka. Slidinėjimo centro šlaitai tiesiog tobuli čiuožimui tarp trasų!
Trasos. Visgi tiems, kuriuos labiau domina trasos, o ne erdvės už jų, truputis informacijos. Sedrun centre yra 120 km puikiai paruoštų trasų, kurias sudaro 40 km juodų trasų, 52 km – raudonų ir 28 km mėlynų. Reikalui esant, 50 km trasų centras aprūpina dirbtiniu sniegu, o tai reiškia, kad sezonas čia prasideda anksčiau, ir baigiasi vėliau. Trasų žemėlapį rasite čia.
Keltuvai. Sedrun slidinėjimo centras teoriškai gali aptarnauti 21‘200 žmonių per valandą, nors turi tik 11 keltuvų. Ilgiausiose atkarpose kelia krėsliniai keltuvai, bet yra ir keletas trosinių ( pastarųjų vengiu kaip įmanoma, labai jau aš jų nemėgstu!). Šiaip jau keltuvai seni, lėtoki ir atviri. Gražią dieną nieko tokio, bet per pūgą gali į ragą sušalti, kol užkyli į kalną.
Kainos. Skipaso kainos tai kaip ir viskas Šveicarijoje, nėra mažos. Kam aktualu, galite jas pažiūrėti paspaudę nuorodą. Geras dalykas čia tas, kad Sedrun skipasas galioja ir Andermatt slidinėjimo centre, apie kurį papasakosiu kada nors atskirai. Deja, kol kas perčiuožti iš Sedrun į Andermatt slidėmis/snieglente neįmanoma, bet yra vykdomas projektas, ateityje turėtų atsirasti ir tokia galimybė.
Barai. Žinoma, koks gi kalnų centras be kalnų baro? Yra čia keletas, bet man labiausiai patinka “Planatsch” su šauniais padavėjais, draugišku savininku, didele terasa lauke ir skaniausiais Capuns ( Capuns – tradicinis Surselva regiono patiekalas, kurio nerasite Ciuriche ar šiaip bet kurioje kitoje Šveicarijos dalyje. Tai špinatų suktinukai, įdaryti kito tradicinio vietinio patiekalo, Bizochels, tešla ir mėsa. Sunku apibūdinti, bet būtina paragauti, skanu 😉 )
Inventoriaus nuoma. Ir pačiame Sedrun miestelyje, ir šalia kalno. Reikia slidinėjimo inventoriaus – prašom. Nuomos punktų nuorodos čia, čia arba čia.
Papildomai. Be įprasto slidinėjimo trasomis, Sedrun savo lankytojams siūlo 12 km lygumų slidinėjimo trasą, kuri vakare būna dar ir apšviesta. Norintiems čiuožti ilgiau, aplinkui iš viso yra net 139 km paruoštų lygumų slidinėjimo trasų. Vaikams ( ir ne vaikams) daug džiaugsmo suteiks 2 rogučių trasos ( bendras ilgis 10,5 km), o ekstremalesnius žiemos sporto gerbėjus kviečia snowpark’as. Mėgstantys šiaurietiškus pasivaikščiojimus, gali tai daryti 22 km paruoštame kelyje.
Kaip atvykti? Atvykti į Sedrun labai paprasta traukinių, nes stotelė prie pat keltuvo ( važiuoti iki Dieni stotelės. Leidžiantis nuo kalno žemyn atrodo, kad galėtum su snieglente tiesiai į stovintį traukinį įčiuožti, visai šalia trasos 🙂 ) Traukinių grafikas ir kainos čia. Vykstantiems automobiliu, savo navigacinėse įrangose vertėtų pasitikrinti, ar įvestas maršrutas veda pagrindiniu keliu pro Chur miestą, nes pasukus kitu keliu ir atvažiavus iš Andermatt pusės, galite nemaloniai nustebti, kad Oberalp kalnų perėjoje kelias uždarytas visai žiemai. Taip nutikus, teks sukti didžiulį lanką ir atvažiuoti vis tiek pro Chur arba persikelti savo automobilį per šią perėją traukiniu ( traukinys, keliantis automobilius, važiuoja du kartus per dieną: ryte ir po pietų).
***
Mano nuomone, šis centras fantastiškas. Vakar buvo pati geriausia mano slidinėjimo Šveicarijoje diena, nes visą dieną praleidome su kolegą lakstydami po powder’į. Iki šiol vis nedrįsdavau čiuožti už trasų, vis pritrūkdavo pasitikėjimo savimi, bet vakar į slidinėjimą pažvelgiau pro dar vieną prizmę, ir tie pojūčiai pasirodė nerealūs! Atrodo, visą dieną praleidau net ne slidinėdama, o skraidydama 😀 Esu dėkinga draugui už lengvą spyrį į sėdimąją, kai jis man pasiūlė pasiimti privačią instruktoriaus pamoką, džiaugiuosi, kad praeitą savaitę jo paklausiau (instruktorius padėjo man susitvarkyti su savo posūkiais statesnėse atkarpose, kad greitis būtų tolygus ir nestabdyčiau kas trečiame posūkyje) ir truputį didžiuojuosi savimi, jausdama, kad pamažu pamažu judu link vieno iš savo žiemos tikslų – aukštesnio slidinėjimo lygio 😉
Naujų pojūčių kupina-
Jūsų Vaida ;)*
