Mano kaimas mažas kaimas. Curaglia miestelis, esantis Graubünden kantone, Surselva regione, turi vos apie 400 gyventojų. Turistų čia labai mažai, nes tėra vienintelis viešbutis su dešimčia kambarių, kuriuose galima atvykus apsistoti. Restoranas taipogi tėra vienas, užtat jame sukasi visas veiksmas, ir tai yra pagrindinė visų miestelio gyventojų susirinkimo vieta. Susirenka jie dažnai. Tai yra kasdien. Po kelis kartus. Mano kaimas toks mažas, kad visi čia visus puikiai pažįsta. Netgi aš, pabuvusi vos savaitę, daugiau mažiau atsimenu veidus ir kai kurių vardus. Jau žinau, kad štai tas senelis, vardu Samy, kasdien ateina išgerti alaus, kuris būtinai turi būti ne iš šaldytuvo. Štai ta moteris, užsukanti pietauti, didesniame miestelyje dirba vaistinėje, ir ji visados labai skuba. Kitas vyriškis visada ateina su savo broliu, abu geria paprastą kavą su šaltu pienu iš kapučino puodelio. Štai čia bažnytinio choro susirinkimas, o čia miestelio senjorų kortų popietė… Visi žino, kur aš gyvenu, ir kas ten gyveno prieš kokius 8 metus. Viena močiutė, sutikta parduotuvėje, man jau su šypsena priekaištavo, kad aš neatmojavau, kai ji mojavo iš balkono. Pasirodo – kaimynė, tik nežinau dar į kurią pusę. Pažadėjau būti atidesnė kitą kartą 🙂
Curaglia miestelis yra prie žymaus kelio, Lukmano perėjoje, kuris vingiuoja į itališkąją Šveicarijos dalį. Visais laikais šis kelias turėjo strateginę, ekonominę, politinę ir netgi religinę reikšmę. Keliaujant šiuo keliu Italijos link, pastebėtumėte, kaip greitai keičiasi kulinarinis paveldas, architektūra, netgi kalba. Šiame regione žmonės labai didžiuojasi ir saugo savo identitetą, tad daug miestelio gyventojų išdidžiai pabrėžia, kad jie yra ūkininkai, kad gamina ekologiškus pieno produktus ir tiekia sveiką mėsą. Čia tvarteliai pasipuošę “Bio” iškabomis, o einant per kaimą gali daug kur girdėti skambančius milkų varpelius.
Mano kaimas mažas kaimas. Panašu, kad gyvenimas čia teka lėta vaga, bet žinot?… Manau, kad tai bus įdomi patirtis, ir man čia patiks 😉
Tiesiogiai iš Alpių-
Jūsų Vaida ;)*
