Po Tailando saule. Koh Chang.

Balto smėlio paplūdimių? Žydros jūros? Palmių pavėsio? Tobulų saulėlydžių? Skanaus maisto? Ooooo, taip! Ko jau ko, bet šito tai žinau, kur rasti – Tailande! 😉 Prabėgus trims aktyvioms savaitėms klajojant po Filipinų salas, kelių dienų išvykai į Kambodžą, priartėjome prie savo mergaitiško nuotykio pabaigos… Paskutinei savaitei pasilikome ramų poilsį Tailande. Tailandą mes mėgstame, salomis gėrimės, beliko tik išsirinkti tinkamą vietą, kur tuo pasidžiaugti. Kadangi po visas pietines šalies salas su Raimonda net šešias savaites keliavome praeitą vasarą, ir norėjosi kažko naujo, pasirinkimas liko ne toks jau ir platus: Koh Samet arba Koh Chang. Iš vienos pusės, mažutis Koh Samet rojus labai viliojo. Vien žiūrint paveikslėlius internete svajonės nešė į tą jaukų tropikų kampelį smaragdinėje jūroje… Iš kitos pusės, Koh Chang – didelė sala, kurioje taip pat netrūksta gražių paplūdimių ir jaukių viečiukių. Pridėjusios prielaidas, jog didelėje saloje bus paprasčiau rasti nakvynę už priimtiną kainą ir daugiau veiklos visai savaitei, ten ir patraukėme 😉 Taigi prieš Jūsų akis – trumputė apžvalga, ko galite tikėtis iš šios salos 😉

Koh Chang – didžiausia sala Koh Chang archipelage ir tuo pačiu antra pagal dydį sala šalyje, esanti Pietų Kinijos jūroje, Tailando įlankoje. Dėl palyginus nedidelio atstumo nuo Bankoko, ši vieta jau senokai sulaukė turistų susidomėjimo. Jei ankščiau Koh Chang gyventojai vertėsi žemdirbyste ir žvejyba, akivaizdu, jog šiandien pagrindinis pragyvenimo šaltinis – turizmas. Daugybė restoranų, bungalų kompleksai, masažo salonai, gatvės prekyba, pramogų gausa išduoda, jog ši sala – nemenkas turistų traukos centras. (Tiesa, tikriausiai ne gegužės pabaigoje, nes mes jokio žmonių antplūdžio nepajutome. Priešingai, vakarais ieškodavome baro, kur čia galima daugiau veiksmo rasti 🙂 )

Kaip ten nuvykti? Ogi labai paprastai, kaip ir bet kur kitur Tailande: Bankoke ( ar kitoje Jūsų buvimo vietoje) stabtelkite prie vieno iš milijono turistinių kioskų ir nusipirkite jungiamąjį bilietą. Ryte Jus paims iš sutartos vietos ir  pusę dienos veš Koh Chang kryptimi ( nenustebkite, jei pakeliui kokiai valandai kitai (“Just 15 minutes!”) užstrigsite autoservise, nes vairuotojui būtinai su visais keleiviais reikės ten užsukti pasikeisti stabdžių, o Jūs tuo tarpu sėdėsite ant kelkraščio autostradoje ir lauksite. Arba būsite išlaipinti be aiškios priežasties kokioje nors pašiūrėje ir vėl ilgai lauksite kito autobusiuko; čia labai įprasta praktika Tailande). Kai pasieksite uostą, į salą keltas perkels  su tuo pačiu autobusiuku, kuriuo atvykote ( tai turėtų būti įskaičiuota, bet, perkant bilietą, verta pasitikslinti). O jau paskui tai dinkit, kur norit… 🙂 Neabejoju, kad uoste rasite keletą taksi, talpinančių bent 12 žmonių. Į derybas jie nesileidžia, 100 batų žmogui, ir nuveža, kur reikia.

Kur apsistoti? Koh Chang turi dvi pagrindines turistines zonas, išsidėsčiusias vakarinėje salos pakrantėje palei du ilgus paplūdimius. The White Sand Beach gali pasiūlyti didelį resort’ų pasirinkimą, nemažą paplūdimio restoranų skaičių, visai šaunų naktinį turgų, didesnes apsipirkimo galimybes, taip pat ten rastumėte daugiau turų, akcijų ir atrakcijų. Ši salos dalis yra mylima rusų šeimų (daug kur netgi šviečia rusiški užrašai) ir šiaip mažiau taupančių poilsiautojų, ieškančių ramybės.

Tuo tarpu Lonely Beach – populiarus backpacker’ių taškas. Čia daugybė pigių bungalų, daugiau įvairesnių barų ir šurmuliuojančio jaunimėlio. Mes būtent šioje dalyje ir apsistojome visai savaitei. Pirmąją naktį praleidome gan jaukiame, bet labai drėgname ir super ankštame kambaryje su kriauklyčių užuolaida vietoje durų į dušą ir tualetą 🙂 Gal ir romantiška, bet privatumo nulis – nerekomenduoju 😀 Iš pačio ryto patraukėme ieškoti nakvynės kitur. Antrąją dieną persikraustėme į bungalą už juokingą kainą netoli jūros, tačiau po pirmos nakties paaiškėjo, kad ir vėl reikia kraustytis lauk. Nepataikėme, nes visą naktį jautėmės lyg miegotume triukšmingame bare ( Iš tikro baras buvo ne taip jau ir šalia, bet sienos nuo garso drebėjo iki pat ryto). O dar, kai kitą dieną varlę duše ant sienos šalia savo rankšluosčio radau, tai čia jau išvis galvojau, kad naktį nė bluosto nesudėsiu. Vienintelis geras dalykas – hamakas terasoje 😉 Trečioji vieta, kurią netikėtai atradome, buvo visiškas gėris. KLKL hostelis atsidarė tik pavasarį, tad viskas dar labai nauja, gražu ir neįtikėtinai tvarkinga. Turi jie baseiną, per dieną leidžia gerą muziką, vakarais organizuoja bendras vakarienes hostelio svečiams. Trūksta jiems tik reklamos. Neabejoju, kad, kai Lonely Planet įtrauks šį hostelį į savo rekomendacijų sąrašus ( o kažkada taip tikrai nutiks), ta vieta taps labai populiari keliautojų tarpe, nes kol kas tai tikras perliukas senų bungalų karalystėje 🙂 O dar ir kaina labai gera – vos 130 batų žmogui. 😉 Tiesa, turėčiau paminėti, kad, nors KLKL hostelis yra visai šalia jūros, krantas ten akmenuotas, reikia kokią 10 minučių paeiti iki smėlėto paplūdimio.

Kaip keliauti po salą? Nors Koh Chang yra antra pagal dydį sala Tailande, iš tikro ji visai nedidelė. Išsinuomavus motorolerį ilgai neužtruksite, kol pervažiuosite salą skersai iš pietų į šiaurę. Motorolerių nuomos punktų ten apstu, tačiau atsargiai – jei nesate jo vairavę anksčiau – tai toli gražu ne pati geriausia vieta mokytis. Saloje keliai statūs ir vingiuoti, turint mažai patirties, labai paprasta posūkyje paprasčiausiai paslysti. Visgi, jei tam ryšitės, – būtent keliaujant motoroleriu ir stabtelint norimose vietose, pamatysite salą geriausiai. 😉 Jeigu nedrįsite – ne bėda, pagrindiniu keliu nuolat kursuoja taksi.

Gražiausias paplūdimys? Atsakydama į šį klausimą, savo simpatijas skiriu Lonely Beach… 😉 Argumentų tam neturiu (na, nebent tai,kad iš tikro jis buvo labai jau lonely, praktiškai tuščias), čia jau visiškas subjektyvumas. Leidžiu įspūdį iš nuotraukų susidaryti patiems. 😉

Ką dar saloje galima veikti? Daug ką 😉 Galite išsinuomoti kajaką ir plaukti į kitas archipelagui priklausančias saleles (mums tokių minčių nekilo, nes visą savaitę buvo banguota jūra), eiti į žygius prie krioklių ( jeigu tai ne vasara, nes vasarą jie išdžiūvę), nardyti ( vėlgi dėl banguotos jūros, drumsto vandens ir prasto matomumo to atsisakėme), jodinėti drambliukais ( aš iš principo pasisakau prieš šią “pramogą”, bet jeigu Jums tai priimtina, Koh Chang rasite net ne vieną dramblių ūkį), mėgautis masažais ar mokytis tajų virtuvės subtilybių 😉

Mūsų pačių savaitės atostogos prabėgo tingiai ir skaniai: prisiragavome vaisių kokteilių, tailandietiškų patiekalų, pavažinėjome po salą motoroleriais, pasiturškėme baseine, pagulėjome paplūdimiuose, įgavome vasarišką spalvą, pasigrožėjome nuostabiais saulėlydžiais ir šiaip pasidžiaugėme gyvenimu. Visgi viskas, kas gerai, kažkada baigiasi… Kelte, paliekančiame salos krantus, mano mintys jau skriejo namų link. Gražios, smagios ir turiningos mėnesio atostogos Pietryčių Azijoje buvo. Beveik tokios, apie kokias ir svajojau per žiemą Alpėse dirbdama. 😉 Ech, mėgstu aš tą Aziją nors tu ką… 🙂

Šiltų Tailando prisiminimų kupina-

Jūsų Vaida 😉