Motoroleriu po Koh Phangan (I).

Keliaudami po Pietryčių Aziją netruktumėte pamatyti, kad bene populiariausia transporto priemonė čia yra motoroleris.  Salose ypač. Atstumai visur maži, keliai siauri, prisiparkuoti bet kur labai paprasta, degalų beveik nenaudoja…Vos atvykusiems turistams visų pirma čia pasiūlomas taksi arba tuk-tuk’as, o paskui-  išsinuomoti motorolerį. Koh Phangan saloje net mažiausiame kaime vidury džiunglių gali rasti nuomos punktą ir degalinę ( jei tą staliuką, ant kurio pristatyta litrinių butelių su degalais, galima vadinti degaline). Nuoma pigi ( parai kainuoja nuo kokių 9 iki 19 litų), degalai taip pat pigūs, tad, įvertinus galimybę būti nepriklausomam ir pačiam apvažiuoti salą, šis pasiūlymas dažnam skamba labai patraukliai. Beje, šioje vietoje reiktų paminėti, kad didžiausias verslas nuomotojams yra ne pati nuoma, o mokesčiai, kuriuos turistai sumoka už apibraižytų transporto priemonių remontą. Nežinau, kokia tiksli avarijų statistika, bet žinau, kad turistai jų padaro tikrai nemažai( šiandien ir pati vieną mačiau). O tada jau nuomininkai trina rankas ir rašo tokias sąskaitas, kad maža nepasirodo. Kaip ten bebūtų, motoroleris visgi lieka geriausiu sprendimu, norint apvažiuoti salą kuo taupiau ir kuo daugiau. Vienu motoroleriu paprastai gali važiuoti du turistai arba visa šeima azijiečių.

Mes motorolerį pirmą kartą išsinuomavome nuomos punkte ( mokėjome už parą kokius 9 lt ir degalų dar už kokius 8 lt užsipylėm. Važinėjome už tai du gerus pusdienius skersai išilgai visą salą.) Dabar motorolerį nuomojame iš savo projekto vadovo kažkokio draugo, kuris išvykęs iš salos, ir mokėsime po… 2 litus su centais kiekviena už parą 😀 Patinka man Azija su savo kainomis 😀 Kad jau kelinta diena važinėjamės po salą, sakau, laikas ir Jums parodyti, kur čia gyvenu šiuo metu. O tai paskui nebežinosiu net nuo ko pradėti. 🙂 Važinėjamės po įvairias vietas, bet šiandien gal pasidalinsiu tuo, kas man patinka labiausiai – paplūdimiais. 😉

Esu aš apsistojusi didžiausiame salos mieste ( tarkim, kad tai miestas), Thong Sala. Yra čia tarptautinis uostas, puikus naktinis turgus, netrūksta ir kito gėrio, bet nėra gerų paplūdimių… Nors gal dabar nuskambėjau išpuikusiai, nes iki tokio, kuriame kaip ir galima maudytis, kokios 8 minutės kelio pėsčiomis 😀 Bet jame vanduo toks seklus, kad gali eiti toliausiai nuo kranto, o vis tiek jūra net ne iki kelių. Iki blauzdų geriausiu atveju 🙂 Ir ne čia didžiausia problema. Didžiausia problema, kad ten vanduo yra nenormaliai karštas. Taip taip, Jūs perskaitėte teisingai, o aš žinau, ką rašau. Turbūt visi žinot tą jausmą, kai prisileidi į vonią per karšto vandens, įkiši koją ir greitai ištrauki: “Auč, karšta”. Tai vat, čia taip nutinka kartais jūroje. Atrodo, visiškai nesuvokiama, kai oro temperatūra 35 laipsniai, o vandenyje dar karščiau. Neįsivaizduojate? Nesistebiu. Aš turbūt netikėčiau, jei man kas nors taip pasakotų, bet kai pačiai kojos svyla, negali netikėti 🙂 Ir neabejoju, kad taip yra dėl to, jog vanduo labai seklus, jokio vėjo, jokių bangų, o per dieną plieskianti saulė lengvai tą vandenį įšildo iki nenormalios temperatūros. Šis paplūdimys puikus deginimuisi. Atsiguli vandeny ir gali drybsoti, kol pirštai išbrinksta 😀

Thong sala. Pakeliui į paplūdimį.

Pagaliau. Vandenėlio skaidrumas, šiltumas, gražumas…

…ir seklumas 🙂

Keliautojai, vertinantys privatumą ir nemėgstantys, kai jų poilsį bando kas nors trukdyti,  turėtų labiau traukti į pietinę salos dalį. Vanduo ten seklus, bet užtat kiek paplūdimių, kuriuose galima pabūti vieniems… 😉

Palmių pavėsio?

Atvirukinio peizažo?

Mes po savo paplūdimių pietuose pradėjome ypatingai vertinti tokius, kuriuose galima plaukti .T.y. tokius, kuriuose vandens bent iki bambos 🙂 Visai netyčia salos šiaurėje atradome vieną nerealų paplūdimį. Žmonių ten visada yra, bet su Šventąja gal nedrįsiu lyginti 🙂 Didžiausias šio paplūdimio pliusas yra švarus smėliukas, skaidrus vanduo ir… galimybė maudytis, o ne tik ant to smėliuko vartytis 😀 Kol kas tai yra mūsų paplūdimys Numeris 1. Be didelės konkurencijos. Nuo Thong Sala gal 15-20 min reikia pavažiuoti, bet argi čia atstumas?…

Ao Chaloklum. Vienas populiariausių Koh Phangan paplūdimių.

Nors ne visada taip atrodo 😉

Kitas gražus ir mums patikęs paplūdimys yra vakarinėje salos dalyje. Jis labai jaukus, apsuptas bungalų, restoranėlių. Tokia romantiška užuovėja nuo pasaulio 😉 O dar tas momentas, kai saulė leidžiasi į jūrą, nudažydama dangų įvairiausiom spalvom…Ech…Tik kad bėdutė, romantintis nėra su kuo. 🙂

Saulėlydis Haad Salad.

Nors, gerai pagalvojus,  kažin, ar galėčiau jį labai išskirti iš kitų, nes visa vakarinė salos pakrantė – ištisi, nesibaigiantys paplūdimiai. Šiandien su kitomis savanorėmis merginomis aplankėme dar vieną labai fainą viečiukę. Labiausiai ją giriu už hamakus. Supantis juose pavėsyje ir klausantis bangų, besidaužančių į uolas, ošimo, tokia ramuma užplūsta, kad viskas pasaulyje atrodo taip gerai gerai… Kažin, ar žmogus gali benorėti ko nors daugiau tokiomis akimirkomis.

Ir kaip akys gali nesidžiaugti tai matydamos?

Svajonė? Ne, kasdienybė 😉

KItą kartą čia būdama aš tikrai turėsiu knygą su savimi 😉

Turbūt neverta dėti visų aplankytų paplūdimių nuotraukų, nes mano tikslas nėra nei sudaryti išsamų Koh Phangan kelionių vadovą, nei instruktažą su visomis nuorodomis, kur ir kada sukti (beje, kelio ženklų čia ryškus trūkumas. Kas, kad žemėlapiai ant kievieno kampo, jei paskui keliuose rodyklių nėra?…). Pirmas mano tikslas turbūt yra bent akies krašteliu per mano objektyvo skylutę leisti žvilgtelti į salą, kurioje gyvenu. Kad, kai grįšiu į Lietuvą ir pasakosiu apie aplankytas vietas, žinotumėt, kodėl taip šypsausi 🙂 Antras tikslas turbūt yra apšviesti besiruošiančius keliauti į Pietryčių Azijos salas, kad motoroleris – pati geriausia, pigiausia ir patraukliausia transporto priemonė, kuri padės Jums pamatyti daug ir dar daugiau.

Ao Nai Wok. Tobulų saulėlydžių metas.

O mes rytoj važiuojame toliau, tad greitu laiku parodysiu ką nors kitą, ne tik paplūdimius 😉

Greitai fotoreportažo tęsinį žadanti-

Jūsų Vaida 😉