Kartais nesiliauju savimi stebėtis. Gerai, kad ir mano draugės tokios pat lengvai trenktos. Žiūriu nuotraukas kompiuteryje, ir pačiai juokinga atrodo. Ot tai gyvenimėlis, kai išskrendi atostogauti į Italiją, grįždama pagal planą sustoji Karslruhe ir absoliučiai neplanuotai atsiduri Štutgarte, vienoje didžiausių pasaulyje alaus švenčių, su kažkokiais smagiais vokiečių studentais, vos prieš kelias valandas sutiktais Sardinijoje. Jaunatviškas avantiūrizmas, kitaip to turbūt nepavadinsi.
Praeitą savaitę pakeliui į Lietuvą apturėjau smagų nuotykį. Esate girdėję apie alaus festivalį Wasen? O apie Octoberfest? Aha, apie pastarąjį turbūt visi bent viena ausimi girdėję, o vat apie Wasen dar turbūt daug kam reiktų Wikipedia atsiversti. Wasen – vienas didžiausių Europoje, o kartu ir pasaulyje, alaus festivalių. Vokietijoje savo mastu jį lenkia tik Oktoberbest. Stuttgarter Frühlingsfest ( oficialusis šventės pavadinimas), pradėta švęsti 1818 metais, dabar švenčiama kiekvieną pavasarį. Į 37 hektarų plotą telpa ne tik gausybė atrakcionų mažiems ir dideliems, bet ir palapinės, šiemet vienu metu galinčios talpinti 11 000 žmonių. Vokietijoje visi žino, kad rudenį reikia važiuoti Į Miuncheną, o pavasarį – į Štutgartą. Aš to anksčiau nežinojau, bet kai atsidūriau pilnutėlėje žmonių palapinėje ( vienoje iš 3), žandikaulis gerokai atvipo. „-Vat čia tai jooo, užskaitau šitą reikalą….“ Atsisukęs į mane naujasis pažįstamas juokėsi:“-Tu dar palauk, kol pradės grupė koncertuoti“ 🙂 Tūkstančiai vokiečių vienoje palapinėje, nuo 16 iki…(kol pakruta) metų užsiropštė ant suolų ir visi taip šoko, taip linksminosi, taip prost‘ino, kad aš negalėjau patikėti, jog tai buvo savaitės vidurys, ir ta šventė trunka kone mėnesį laiko. Ot tai vokiečiai. Ką jau ką, bet šventę švęsti moka!
O aš… O aš džiaugiuosi, kad pamačiau tai, ko dar nebuvau mačiusi. Visiškai netikėtai, visiškai neplanuotai, visiškai neapgalvotai. Bet sakoma, geriausi dalykai įvyksta netikėtai. Nukrypimas nuo plano Vokietijoje buvo smagių atostogų Italijoje kulminacija. Et 🙂 Papasakosiu ir apie jas kada 😉
O kol kas vokišką Prost ir vėl kelianti-
Jūsų Vaida ;)*
Neplanuoti dalykai geriausi ir įsimintiniausi. 🙂 Atsimenu, kai pirmą kartą buvau Vokietijoj, net ne festivalyje, užteko nueit į kažkokią užeigą, kur prie ilgo stalo vis sėda visokie nepažįstami… Įspūdžių užteko ilgam. 🙂
tas jaunatviškas spontaniškumas 🙂 labai į sveikatą tokie smagūs nukrypimai nuo maršruto 🙂 reikėtų ir man kada susiruošti tikros vokiškos alaus fiestos pamatyti 🙂
Merginos, abiems nuoširdžiai sakau – TIKRAI VERTA užsukti į vokišką alaus fiestą;D