• Sekmadienis prie Bodensee

    Sekmadienis. Laisvadienis. Puikus oras. Mano geriausios draugės šiandien taip pat nedirba. Dar tik rytas, o jau tiek priežasčių džiaugtis! Tik pramerkusi akis ( vos po dviejų valandų miego) žinojau, kad laukia nuostabi diena 🙂 Po įprastų Vienos pusryčių ( kava + bandelė su sviestu ir džemu) su šypsenom, siekiančiom ausis, traukiam su Raimonda į traukinių stoty, kur jau laukia atvažiavusi Justė.  Šiandien mes ilsimės – šiandien važiuojam prie Bodensee.

    Dienos planas buvo gražus: nuvažiuojam į Bregenz miestą, truputį pasivaikštom, išsinuomojam dviračius ir minam ežero pakrante į Vokietiją, Lindau miestą. Deja, planą kiek pakoregavo tai, kad, nepaisant nuostabaus pavasarinio dvelksmo, dviračių sezonas ir nuomos punktai atidaromi tik nuo balandžio mėnesio … Aišku, mes nebūtume mes, jeigu dėl tokio menko nuklydimo nuo plano prarastume gerą nuotaiką.

    Atvykusios į Bregenz patraukiame senamiesčiu ežero link. Atrodo, buvo jau nebe ankstus rytas, tačiau miestas tarsi miegantis… Kavinukių terasos tuščios, žmonių mažai…

    Smagu, kad prie ežero vaizdelis kiek kitoks. Prisėdus pakrantės kavinėje gali stebėti aplinkui zujančias šeimas, poras, draugų grupeles. Atrodo, niekas niekur neskuba, visi džiaugiasi laisvadieniu. Prie besidžiaugiančių jungiamės ir mes. Tuoj sukišu striukę į kuprinę, griebiu į rankas kapučino puodelį, atkišu veidą saulei, kažką tauškiu su savo mergaitėm ir apie nieką negalvoju. Cha!

    Bevaikščiojant po Bregenz negali nepastebėti reklaminių stendų, siūlančių keltis Pfänderbahn keltuvu į kalno viršūnę. Nuotraukoje bembiukai aplinkui laksto, ereliai ant rankų tupia… Na, kad jau dviračių negauname, kylame į viršų su tais bembiukais palakstyt. Pastarųjų, aišku, nerandame, bet užtat užkilus atsiveria graži Bodensee panorama. Bodensee – vienas didžiausių ežerų Centrinėj Europoje. Jo krantai ribojasi su Austrija, Vokietija ir Šveicarija. Ežeras toks didelis, kad kito jo krašto tikrai nematyti…

    Kiek pasivaikščiojusios ir vėl nusileidusios žemyn randame miestą jau pabudusį iš savaitgalio miego. Kavinukės pilnos žmonių, kas pietauja, kas gurkšnoja kažką… Praėjus pro kelias kavines skrandis primena, kad buvau jį užmiršusi kelioms valandoms. Liepiu dar patylėti, papietausiu Vokietijoje.

    Kelios minutės traukinyje, ir mes jau Vokietijoje, Lindau miestelyje. Lindau – Bavarijos miestas, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas IX amžiaus pabaigoje. Miestas senas, turintis labai gražų senamiestį, kuriame ir praleidžiame visą pavakarę. Kadaise Lindau vienas pagrindinių žmonių pragyvenimo šaltinių buvo žvejyba, todėl miestas turi žavų uostą. Aišku, žvejų valteles turbūt jau seniai pakeitė jachtos.

    Jei trumpai ir neišsiplečiant, tai Lindau man labai patiko. Tikrai tai bus vienas įsimintinesnių lankytų miestų. Turbūt tam įtakos turėjo ir tai, kad buvo nuostabiai graži pavasario diena, miestas toks gyvas, judantis, tačiau tuo pačiu atsipalaidavęs ir niekur neskubantis.

    Atrodo, buvo tobulas sekmadienio vakaras: pamažu besileidžianti, bet vis dar maloniai šildanti saulutė, gražus miesto senamiestis prieš akis, šalia skambanti gatvės muzikanto muzika, tokia visiška romantika. Tik mes kažkaip ne romantiškai, bet smagiai mergaitiškai čiauškėjom, besidžiaugdamos tuo, kad pagaliau visoms kartu pavyko kažkur ištrūkti iš kalnų. Iš kalnų į patį tikriausią ir gražiausią pavasarį. 😉 Na gera, ne kitaip.

    Turbūt tai buvo paskutinė mano kelionė Austrijoje prieš grįžtant į Lietuvą. Dvi savaitės, dar kelios dienos, ir būsiu namie. .. O žinot, jau visai noriu…

    Neužsibūnanti per ilgai vienoje vietoje-

    Jūsų Vaida ;)*

    Leave a comment

    1. 2012 April 1 / 12:55

      O čia jau gerai, jau užskaitau pavasarį. Ypač kai pamačiau saulėkaitoje kertant ledus 🙂

      • 2012 April 2 / 14:05

        Tu manęs negąsdink su tiek sniego 😀 Nes panašu, kad žieminius rūbus teks ne anksčiau išsiųst, o ant savęs grįžtant apsirengt. Pas mus jau šilta ir smagu. Šiandien buvau su snowboardu ant kalno, sniegas kur pašalęs, kur patižęs… Pavasaris žodžiu ir Alpėse. Išvarykit jūs tą žiemą kol grįšiu, kiek gi galima 🙂

    Leave a Reply to Neringa Cancel reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?