Truputis kasdienybės

Jeigu man svajonių vasara asocijuojasi su saule, šiluma, žydra jūra ir smėlėtais paplūdimiais, tai, pagalvojus apie svajonių žiemą, vaizduotė nupiešia saulę, sniegą ir kalnus. Kažin, ar dar kada nors turėsiu tokią puikią ir nerūpestingą žiemą, kokia yra dabar. Noriu – linksminuosi per naktį, noriu – miegu iki pietų, noriu – anksti keliuosi, papusryčiauju ir kylu į kalną slidinėti… Vakare padirbu, ir vėl veikiu, ką noriu. Gyvenu visiškai atsipūtus, neužmiršdama, kad tai mano dienos, mano naktys. Visa tai galbūt labai laikina, bet…nepaneigsit – smagu 🙂

Truputį pabambėdama dėl oro pasiguosiu, kad šią savaitę slidinėjome mažai. Vėl buvo didelis lavinų pavojus, vėl kelias dienas buvo uždaryti keliai į miestelį, labai daug snigo, daug keltuvų neveikė, paskui šiek tiek lijo, šalo, sugadino sniegą… Dėl lietaus ir prasto sniego laisvą dieną nėjau į snowboard‘o pamoką, tad vis dar ant lentos nestovėjau. Vėl laukiu tam kito sekmadienio ( sekmadieniais dažniausiai nedirbu, o kadangi pirmadienį iš Škotijos atvyksta draugas į svečius, tai ir kelionės jokios nesiorganizuojam). Gal bus pagaliau proga pažiūrėti, kaip man su snieglente seksis čiuožt, nes jau labai seniai kirba noras pabandyti.  😉

Praeitą sekmadienį, kad jau nedirbau ir neslidinėjau, išlindau į miestą paieškoti kokios nors jaukios vietos, kurioje nesu buvusi. Pasirinkau vyninę ir tikrai nenusivyliau. Iš pradžių kelias minutes gal buvo nejauku ten eiti vienai, bet paskui pagalvojau: „ Ai, koks kieno reikalas, kaip aš čia atrodysiu? Jeigu noriu padegustuoti vyną, kodėl turėčiau save varžyti vien dėl to, kad esu be kompanijos?“…  Vino&Tapas  “Bodega” – vieta, kurioje gausu ispaniškų užkandžių, vyno, skamba muzika, o tik įėjus besišypsantis barmenas pasitinka „Hola, como estas?“. Tiesa, tuo ispaniška nuotaika ten ir baigiasi, nes netgi muzika paskęsta įvairiausiomis kalbomis šnekančių lankytojų klegesy. Bendras įspūdis? Patiko 🙂 Gera aplinka, puikus vynas, skanutėlis manchego rinkinys ( sūriai, vynuogės, dar kažkas, ko skonio neatpažinau) sekmadienio vakarą… O kodėl gi ne? 😉

Esant blogam orui, dažnai nesinori nosies kišti į lauką. Tiesa, kelias dienas pabuvusi kažkur patalpose, imi vis labiau laukti palankių prognozių… Ačiū Dievui, ne visa savaitė pasitaikė bloga. Porą dienų švietė saulė, ir tą išnaudojome kaip tik galėjome. Buvau užsikėlusi ant kalno paslidinėti prieš darbą. Žinot, kai tiek prisnigta, slidinėjimo sąlygos puikios! Čia jau daug komentarų turbūt nereikia. Tiesiog smagu, gera ir gražu 😉

Taigi, tokia ta mano kasdienybė pastaruoju metu… Kažkokia vėjavaikiška. Mėgaujuosi šia diena, kuriu planus savaitei į priekį ir svajoju apie tai, ką veiksiu už kelių mėnesių. Vis dar nusipurtau pagalvojusi apie rutinos kupiną gyvenimą. Ne, tai dar ne man… Per paskutinį gimtadienį mama linkėjo, kad susitupėčiau iki kito gimtadienio. Cha, gerai, kad iki jo dar toli 😀 O jei rimčiau, kasdien galvoju, kad gyvenu gerai. O jei taip galvoju, vadinasi, esu savo vėžiose. Kad ir kokios jos bebūtų. Klystu? Leidžiu pabandyti atvesti mane į protą, jei manote kitaip 😀

Snieguotus linkėjimus siunčianti –

Vaida ;)*