Vakare apsisprendžiu, kad kitą rytą slidinėti važiuosiu tik tokiu atveju, jei bus geras oras. Pabundu, pratraukiu užuolaidą… Hmm… Dar tamsoka, bet akivaizdu, jog už lango rūkas. Ne pūga, atgal į šiltą lovą nešoku, atsikeliu ir pažiūriu TV orų prognozes. Neįtikėtina, bet žada gražią dieną. Ką gi, nors už lango jokių gerų ženklų tikrai nėra, nutariu rizikuoti. Dienos tikslas – Serfaus – Fiss – Ladis.
Serfaus – Fiss – Ladis – gan populiarus slidinėjimo centras Austrijoje, Tirol žemėje. Tai ne senas centras, ne mažas, į jį galima keltis iš visų trijų miestelių, keltuvais ir trasomis jie tarpusavyje susisiekia.
Kadangi dar tik pati sezono pradžia, tik prieš kelias dienas neblogai pasnigo, centras veikė ne 100 proc. pajėgumu. Dėl kai kurių dar neparuoštų slidinėjimui ir uždarytų trasų, neveikiančių keltuvų Serfaus gavosi izoliuotas nuo Fiss ir Ladis. Mes pasilikome pastaruosiuose dviejuose.
Kalno apačioje nusipirkome skipass‘us, (Kainos išskirstytos į tris dalis pagal laikotarpį. Pigiausia yra šią savaitę, paskui savaitę prieš Kalėdas ir savaitę po Naujų. Suskirstymus galite pažiūrėti čia, o visas kainas čia.), visai prie trasos, nuomos punkte, išsinuomavau slides ( ne pigios, dienai 24 eur. Bet visada juk aišku, kad kuo ilgesniam laikui imi, tuo pigiau kainuoja. O pigiausia tai išvis iš Lietuvos atsivežti, jei yra galimybė) ir patraukėme link pirmųjų keltuvų.
Tik pradėjus keltis, už kelių sekundžių jau veržėsi: „-Eina sau! Geras! Negaliu patikėti! Koks nuostabus rytas!” Debesis buvo nusileidęs į slėnį, ir žiūrėk namie pro tą langą kiek nori – rūkas gali visą dieną neišsisklaidyti. Užtad viršuj oras pasakiškas: saulutė ritinėjas po giedrą dangų, ne šalta, sniegas spindi. Fantastika 😉
Serfaus – Fiss – Ladis – gan naujas centras, visa infrastruktūra puiki. Keltuvai dauguma uždari: įvairaus dydžio gondolos ir kėdutės. Beje, pastarosios yra su šildomomis sėdynėmis! Jaučiate, koks tai gėris yra kalnuose? 😀 Pavasarį slidinėjant Italijoje net ant senoviškų medinių kėdučių esu užsirovusi, kur tikrai menkas malonumas vėžlišku greičiu kilti į kalną, kai kiaurai visus drabužius pučia vėjas, merkia šlapdriba, ir taip šalta, jog mažai to džiaugsmo belieka… Šiuo atveju Serfaus – Fiss – Ladis keltuvai yra absoliutus gėris.
Mano minimame centre yra 204 km trasų. Net 60 proc. trasų yra raudonos. ( Trasų žemėlapį galite pažiūrėti čia). Kai kurios tokio statumo, kad kyla klausimas, kas joms drįso duoti raudonų vardą?… Kai kurios tikrai juodos galėtų būti ( bent jau atkarpomis). Taigi, jei kas nors iš skaitančiųjų jau suka mintį, kaip važiuos mokytis slidinėti į Serfaus – Fiss – Ladis, tikrai to nepatarčiau. Jau stovėjusiems ant slidžių šis centras yra puikus. Besimokantiems – tikrai per sunkus. Visą dieną pračiuožiau tik viena trumpute mėlyna atkarpa, kuri yra tarp raudonų. Ir varlyną gal tik vieną mačiau pačioje kalno apačioje. Čia nemokantiems čiuožti turbūt geriausia pramoga beliktų baras 🙂
Pavargusiems ir išalkusiems, kaip ir kiekviename padoriame slidinėjimo centre, yra keli barai. Pavalgyti gali už 10 eur, kava nuo 2,7 eur, desertai labai įvairiai, gal nuo 4 eur, alaus turėjom Švyturio, tad jau nepykit, kainos nepažiūrėjau 😉
Dar prie gerų dalykų centre norėčiau paminėti labai fainą apžvalgos aikštelę:
Daug kur įrengtus suoliukus, ant kurių galite prisėsti pailsėti ir pasigrožėti peizažu:
Ir patį netikėčiausią bei originaliausią tualetą ant kalno su visa stikline siena ir tobulu vaizdu kabinoje 😀
Vakar čiuoždama smagiom trasom, besimėgaudama puikiu oru, besigrožėdama kalnų didybe, dar kartą prisiminiau, kodėl aš myliu žiemą. Išbandžius slidinėjimą, žiema gali asocijuotis ne tik su šalčiu, storais paltais, druskų nugraužtais batais ar dirbtinai sukomercintomis šventėmis. Slidinėjant gali visiškai pakeisti požiūrį, ir žiema taps super metų laiku 😉
Apibendrinant parašyčiau visą traktatą apie meilę iš pirmo žvilgsnio Austrijos Alpėms. Bet ką čia gaišinsiu Jūsų laiką. Atvažiuokite ir patys pamatykite 😉
Atidariusi žiemos sezoną
Vaida ;)*
