Labai mėgstu žiūrėti kelioninius video internete. Visada mėgau. Ypač per sesijas, likus dienai iki egzamino. Tada galėdavau mintimis apkeliauti kad ir visą pasaulį, o laikas, besidomint neregėtais kraštais, tarsi sustodavo. Na, žinot, kaip kartais būna.
Šiandien mano mintys Niujorke.
Vartau savo knygą apie NYC ( kurią beje pirkau naudotą, bet puikiausios būklės iš Amazon už 40 centų, kai nauja tuo tarpu kainuoja 20 usd. Džiaugiuosi šiuo atradimu, nes Lietuvoje kelioninių knygų kainos, mano manymu, smarkiai išpūstos) ir truputį svajoju.
Niujorke esu buvusi du kartus ir tikrai žinau, kad man šis miestas – tai miestas, kuris turi savo veidą. Turėdama galimybę pabūti ten ilgesnį laiką, su didžiausiu malonumu rytais bėgiočiau Centriniame parke, pusryčiaučiau Starbucks‘e, dieną lankyčiausi muziejuose, parodose, o vakarais eičiau klausytis jazz‘o ir šokti lindyhop‘o. Sakot, tai nėra kažkas tokio, ko negalėčiau daryti bet kokiame kitame mieste? Turbūt. Bet Niujorkas turi savo žavesio.
Niujorkas – chaotiškas miestas, kuriame kasdien savo reikalais skuba 8 milijonai žmonių. Tai multikultūrinis metropolis, kuriame niekam neįdomu, kas tu esi, iš kur esi ir ką čia veiki. Sako, niujorkiečiai – susireikšminusios asmenybės, kurių dėmesio centre yra tik jie patys, visomis pastangomis siekiantys išreikšti save, kad kas nors juos pastebėtų tame milžiniškame tautų, rasių, religijų, kultūrų, socialinių sluoksnių katile. Niujorkiečiai ambicingi, dažnai dirbantys kelis darbus tam, kad išgyventų super brangiame mieste ir dar kad kažko pasiektų. Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti, matyt, reikėtų pagyventi, kad susidaryčiau savo nuomonę apie gyventojus. O pagyventi norėčiau. Neilgai. Iki pusės metų būtų pats tas. Kas žino, gal kada pasitaikys gyvenime ir tokia galimybė? Neatsisakyčiau 😉
P.S. Esat matę Woody Allen filmą „Manhattan“? Jei ne, rekomenduoju 😉
