Laiškai Lietuvai: 8. Tęsiant vyno turus.

Sveiki,

Kartą jau rašiau apie tai, kad šią vasarą pas mus daug kas sukasi apie vyną. Jeigu jau priklausai Wine industry, tai niekur nuo jo nepabėgsi ( ir nesistengiam 🙂 ). Būdamos vyno krašte naudojamės proga, ragaujam, ieškom sau patinkančio skonio ir toliau tęsiam pažinimą. Šįkart trumpai apie vyno turą Washington valstijoje.

Miestelis, kuriame gyvenam, Hood River, yra Oregon‘o šiaurinėje dalyje, prie pat Columbia upės. Čia pat yra tiltas, kurį kirtus atsiduri Washington‘o valstijoje.

Tiek Oregon‘e, tiek Washington‘e tiesiog puikios klimato sąlygos vynuogių auginimui, tad nenuostabu, kad čia tiek daug vynuogynų, vyno daryklų ir kartu Tasting room‘ų. Tasting room – gera vieta pristatyti ir parduoti savo gaminius bei pažinti klientą. Tuo tarpu klientui tai puiki galimybė sužinoti daugiau apie šį gėrimą, paragauti ir pačiam susivokti savo skonį ( pvz. Man paprastai patinka Pinot Noir, Cabarnet Sauvignon iš raudonų arba Pinot Gris, Riesling iš baltų). Tasting room – tai ta vieta, kurioje drąsiai gali klausinėti, ragauti ir nesigėdyti išpildyti, jei vynas nepatinka. Čia puikiai yra suprantama ir gerbiama, kad kiekvieno lankytojo skonis individualus ir kas patinka vienam, tas tikrai nebūtinai patiks ir kitam.

Taigi, pervažiavus Hood River tiltą į Washington pusę ir pasukus į rytus pradedame dar vieną vyno turą.

Cyncline Wine Cellar.

Ilgai šios vyninės ieškoti nereikia, nes ji įsikūrusi visai šalia istorinio kelio, vingiuojančio pro labai gražias vietoves. Vynuogynai, vyno darykla, tasting room – viskas vienoje vietoje. Deje, kažkaip neįsimintina. Vyną pilsčiusi moteris tai darė gana greitai, (nelabai spėjom ir pasimėgauti),  tačiau bent jau papasakojo apie kiekvieną vyną, iš kokių vynuogių kuris pagamintas, kurių metų ir panašius pagrindinius dalykus.

Cor Cellars.

Turbūt viena geriausių aplankytų vyninių! Nors gaminama nelabai daug rūšių, tačiau visi buvo tiek geri, kad sunkiai rinkomės, kurį čia butelį nusipirkus. Aptarnavusi mergina buvo labai maloni, ilgai prasėdėjom plepėdamos apie vyną, keliones, užsienio kalbas, vaikinus ir kitus mergaitiškus dalykus. Pats Tasting room‘as mažutis, bet jaukus, su gražiais paveikslais. Įspūdis geras.

Klickitat Canyon Winery.

Dar truputį pavažiavus pamatome ženklą į Klickitat Canyon Winery. Aplinka lauke tokia baisi, kad nesinori nė fotoaparato išsitraukti. Kieme toks bardakas, kad būtų gėda draugus priimti, ką jau kalbėti apie klientus. Ką dabar, kad jau atvažiavom, užeinam. Viduj vaizdelis daug geresnis, nemažai įdomių detalių. Vyninėj dirba jaunas vaikinukas, ryškiai nuobodžiaujantis, tad turbūt praskaidrinam dieną. Tuoj prisistačiusios, kad esam iš kitos vyninės, gaunam degustaciją. Vyno rūšių turi nemažai, tačiau turbūt nė vieno gero. Dalis jų yra organiniai, t.y. be jokių saldiklių, natūralūs, kiek tai yra įmanoma. Nepaisant to, kad ragaujam visiškai skirtingas rūšis, visų vienodas kvapas. Keistas kvapas. Net nekilo mintis kurį nors iš jų nusipirkti. Neįsivaizduoju, kas gali mokėti 50 usd už butelį vyno, kurio nė trupučio gert neina. Na, bet kiekvieno skonis individualus, gal ir atsiranda tokių pirkėjų.

Pouillon.

Į šią vyninę atvykome kaip tik tada, kada ji buvo uždaryta. Smagu, kad kieme pasipainiojęs vyras buvo jos savininkas. O kad jau atvažiavo keturios žavios merginos su dar žavesne mašina, negi išleisi namo nieko nepešusias? Taigi, atidarė jis mums tą tasting room, davė paragauti turimų vynų, aprodė daryklą, kur laikomas ir brandinamas vynas, maloniai paplepėjom, pakvietėm užsukti į mūsų vyninę, jis mus pakvietė į savaitgaliais vykstančius kino ir vyno vakarus, palinkėjom vieni kitiems sėkmės ir atsisveikinom. Pats tasting room labai jau kuklutis, bet kaip jau esu minėjusi anksčiau, geras vynas ir šiltas priėmimas nusveria bet kokią aplinką.

Maryhill Winery.

Maryhill Winery turbūt daugiausia pinigų reklamai skirianti vyninė. Daugybė medalių ( geriausio gaminio konkursų, kuriuose už dalyvavimą susimoki didelius pinigus ir gauni kažkokį medalį), reklama visuose įmanomuose turizmo žurnaluose, lankstinukai, daug lauko reklamos, straipsniai turizmo knygose,… Marketingo žmonės tikrai dirba, kad pritrauktų kuo daugiau lankytojų. Gerai, kad po tokio reklamos kiekio nusivilti netenka. Vyninė įsikūrusi vietoje, kur kraštovaizdis tikrai džiugina akį: ant kalvos, prie upės, tolumoj matosi snieguotos kalnų viršūnės, aplinkui plyti žali vynuogynai, sudarantys ryškų kontrastą su nugeltusiomis pievomis. Parduodamas vynas tikrai neblogas, nors pati degustacija dėl didelio žmonių srauto vyksta labai greitai. Lauke įrengta didžiulė terasa su staliukais, kur galima prisėsti ir maloniai pagurkšnoti mėgaujantis vaizdu aplinkui ( vienintelis tik tylus nusivylimas, kad jie nesiūlo jokio maisto, nes pagrindinė priežastis, kodėl su draugu ten važiavom, – norėjom gražioj vietoj papietauti prieš mano darbą. Nepavyko).

Maryhill Stonehenge.

Keliaujant po vynines Washington‘e būtina stabtelti pakeliui prie Maryhill Stonehenge. Tai statinys, bandytas atvaizduoti į esantį D.Britanijoj, tačiau pastatytas kaip atminimas kariams, žuvusiems per Pirmąjį pasaulinį karą. Tik stabtelti reiktų gal ne tiek dėl pačio paminklo, kiek dėl gražaus vaizdo ten.

Aprašiau tik keletą vyninių, esančių prie Columbia upės. Turint daugiau laiko, daugiau noro, jų galima rasti dar bent dvigubai tiek. Mažesnių, didesnių, brangiau atrodančių ir visai paprastučių. Lankyti vynines – vienas labiausiai man patinkančių užsiėmimų šią vasarą. Ir ne tiek dėl vyno, kiek dėl keliavimo su mūsų mašinyte po gražias apylinkes, bendravimo su žmonėmis, mylinčiais savo darbą, kažkokių naujų žinių ir naujos patirties  gurkšnio. Visai netikėtai, visai netyčia, bet dabar tikrai džiaugiuosi, kad pasipainiojo mums galimybė atsidurti toje Wine industry. Grįžusi į Lietuvą be abejonės eisiu patikrinti Vilniaus vyninių. Kas kartu su manimi? 😉

Tiesiog

Vaida ;)*