• Laiškai Lietuvai:3. Kodėl man patinka vasara JAV.

    Sveiki,

    Žinot, kas rytą atsikeliu žinodama, kad esu laiminga. Besidžiaugdama tuo, ką turiu. Ir žinodama, kad man patinka mano gyvenimas.

    Man patinka ryte pabusti šviečiant saulei ir pusryčiauti mėgaujantis puikiu vaizdu pro langą;

    Man patinka dieną pradėti bėgiojant upės pakrante;

    Man patinka iš ryto pasisveikinti ir nusišypsoti viesiems sutiktiems miestelio gyventojams;

    Man patinka rytais gerti gardžią kavą jaukioje kavinukėje ir plepėti apie nieką su atsitiktiniais žmonėmis;

    Man patinka gyventi  pačiame seniausiame miestelio name, pastatytame 1886 m., su stačiais laiptais, didelėmis erdvėmis ir antikvariniais rakandais pačiame Hood River centre;

    Man patinka prieš darbą nueiti į paplūdimį, pagulėti prieš saulutę ir paganyti akis į kaituotojus;

    279232_1879704468340_6813961_o

    Arba nuvažiuoti į kokią nors gražią vietą ( vieną iš daugelio čia esančių aplinkui);

    Man patinka dirbti vyninėje, kai darbas toks, jog tereikia pabūti čia, papilstyti vyna degustacijai, pabendrauti ir pasišypsoti lankytojams;

    Man patinka dirbti picerijoje, kur dirba smagūs, jauni žmonės ir aplinkui nuolat klega juokas. O draugiški bendradarbiai visada pasiruošę padėti, jei iškyla kokių nors problemų, apkabinti, jei sunervino nemandagūs klientai ar pakviesti šokiui, jei nėra darbo;

    Man patinka, kai dirbančią pastebi žavūs vaikinai (o vėliau susipažinus paaiškėja, kad tai pvz. buvo vienas iš geriausių pasaulyje kaituotojų);

    Man patinka nuolat susipažinti su įdomiais žmonėmis, kurie gyvena iš didžiosios G;

    Man patinka savaitgaliais dalyvauti vakarėliuose, kai žmonės patys prieina pasisveikinti ir prisistatyti („ -Labas, tu esi Vaida? Aš to ir to draugas, man apie tave pasakojo, malonu susipažinti.“)

    Man patinka gyvenimas šiame miestelyje, kur vasara bėga greitai, lengvai ir nepastebimai, o gyvenimas net man pačiai kartais atrodo kaip kokia graži pasaka. Tereikia neužmiršti, kad pasakos visada turi pabaigą.

    ***

    Praėjo jau virš mėnesio kaip esu čia, Amerikoje. Nežinau, kaip išmatuoti laiką. Iš vienos pusės atrodo, kad ką tik atvykome, iš kitos pusės atrodo, kad ir išvykusios nebuvome. Sunku papasakoti tą jausmą, kai atsibastai kažkur į pasaulio kraštą, o viskas taip sava, kad jautiesi kaip namie. Tik lietuviško maisto trūksta. Ir šeimos. O visa kita… Visa kita tik gyvenk ir žvenk.

    Smulkiai nepasakosiu visų nuotykių, nes čia jau ne blog‘o apimtims. Čia reikėtų arba filmą kurti, ar bent jau realybės šou filmuoti ;D ( vienas prodiuseris man kabindamas makaronus bandė įtikint, kad mūsų gyvenimas JAV puikus realybės šou būtų. Kurgi ne. ) Ir šiaip nuo asmeniškumų internete bandau susilaikyti.  Jums užteks žinoti, kad man sekasi puikiai. Turiu lengvą požiūrį į viską. Kitaip ir negali sektis 😉

    Taigi, jau virš mėnesio kaip esu JAV, Oregon valstijoje. Nuolat sutikdama daugybę žmonių iš įvairiausių vietų labai dažnai girdžiu, kad vieta, kurioje gyvenu, yra viena geriausių gyvenimui JAV. Visiškai tuo tikiu! Kadangi taip jau susiklostė, kad netyčia susimetusios nusipirkom smagią mašinytę ( cha cha, lyg mums būtų trūkę dėmesio šiame miestelyje ;D Ir taip mus jau visi žinojo, tai dabar absoliučiai visi atsisuka, kai pravažiuoja 4 beibės su savo spalvotaja mažule), galime būti nuo niekieno nepriklausomos ir aplankyti daugybę gražių vietų aplinkui! Ir pažadu Jums jas visas parodyti! Tiems, kas skaito mano laiškus, pabūsiu asmenine internetine gide po Oregon valstiją. Keliaukime kartu 😉

    O kaip Jums vasara bėga? Su internetu čia pas mane nekas, nieko apie nieką nežinau. Pasipasakokit kas nors 😉

    Glėbį linkėjimų siunčianti

    Vaida ;)*

    Leave a Reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *


    Looking for Something?