Sveiki,
Jei sugalvotumėte skristi į kitą Žemės pusę, siūlyčiau rinktis skrydžius su kuo mažiau persėdimų.
Pastarosios mano dienos – kažkokia beprotybė. Visko tiek daug! Daug įspūdžių, daug emocijų, daug minčių. Kol kas nelabai susigaudau kas ir kaip vyksta aplink mane.
Šeštadienį atšokusi vienos iš geriausių draugių vestuves, porą valandų numigusi sekmadienį išskridau į Frankfurtą. Pavargusios su Juste susiradom savo svečių namus ( tikrai galėčiau rekomenduoti, jei kam nors reikėtų. Kelios minutės pėsčiom iki senamiesčio, kelios minutės iki centrinės traukinių stoties, tvarkingas, švarus, su pusryčiais. Nė iš tolo neprimena tokio, kuriame teko apsistoti Berlyne), kiek pailsėjome ir patraukėme apžiūrėti miesto. Gražus miestas. Apie jį daugiau papasakosiu, jei dar pasitaikys proga ilgiau pabūti. Dabar jame praleidome parą: nuo vieno skrydžio iki kito.
Antroji stotelė – Kanada. Prieš tai buvo velniškai ilgas skrydis. Beveik 11 val lėktuve – didelis kantrybės išbandymas. Gerai, kad aš kaip mano brolis sugebu bet kur ir bet kada užmigti, didelę laiko dalį pramiegojau. Bet vis tiek nusibodo. Skridome su Condor avialinijomis. Nors lėktuvas didelis, bet kojom vietos buvo gerokai mažiau nei pernai, nebuvo televizorių kiekvienam keleiviui, o ir vynas buvo už papildomą kainą 🙂 Kai su Condor skridau į Kanarus, viskas atrodė puikiai, bet kai skrydis transatlantinis, toks ilgas, ir jau turi su kuo palyginti, tada atkreipi dėmesį į tokius dalykus, į kuriuos galbūt neatkreiptum skrisdamas pirmą kartą. Nepaisant to, atvykome sėkmingai. Skridome virš Grenlandijos, tad galėjome grožėtis ledynais. Kalnus aš pramiegojau, mačiau tik ledynus vandenyne. O paskui labai labai gražias Kanados pakrantes: fiordus, kalnus, ledynus. Skrendant virš Kanados grožėjausi kalnais, ežerais ir upėmis. Niekada nebuvau susimąsčiusi, kad Kanada tokia graži! Turbūt įsirašysiu ją į sąrašą, kur noriu pakeliauti 🙂
Kanadoje praleidome 15val laukdamos kito lėktuvo, tad pasinaudojom proga pasivaikščioti po Vankuverį. Nepaprastai gražus miestas! Aišku, Kanadoje, kaip ir JAV, miestai yra tik miestai, jie neturi jaukių ir žavių senamiesčių, kokių turi Europa, bet po praeitos vasaros klajonių po JAV ir matytų didmiesčių, galiu drąsiai sakyti, kad Vancouver – vienas gražiausių mano matytų miestų. Prie vandenyno, kiek panašus į Seattle, žalias, labai tvarkingas ir su kažkokia jaukia aura. Pasivaikščiojom po centrą, išgėrėm kavutės, pavakarieniavom. Net supavydėjau truputuką Justei, kad ji dar kartą aplankys tą miestą ( Justė namo skris iš Vancouver, aš, Raimonda ir Eglė – iš New York). 🙂
Dar sekančią dieną laukė skrydis į Portlandą. Skridom mažučiu propeleriniu lėktuvu ( apie 90vietų) ir skrido 21 žmogus, įskaičiuojant mus 4 🙂 Tiek keleivių turbūt būtų tilpę ir į kukurūzniką. Bet užtad skridom žemai ir lėtai. Dievaži, šiaurinė-vakarinė Amerikos pakrantė tokia graži! Praskridom pro St. Helena ugnikalnį, aukščiausius kalnus. Po tokias vietoves tik keliauk ir mėgaukis! Tai ne taip ir toli nuo mūsų ( vienas kitas šimtas km), gal pavyks per vasarą ką nors susiorganizuoti į tą pusę.
Atskridus oro uoste mus pasitiko buvusi bendradarbe Chelsea. Tik atvažiavus į Hood River nuvežė mus į viešbutį, kuriame pernai dirbome , pasisveikint su mūsų draugyčiu Daniel. Nepamenu, kad kas nors būtų buvęs toks laimingas mus matydamas. Tekinas per kiemą atbėgo, kad mus visas apkabintų 🙂 Vėliau įsikūrėme puikiame name ant kalno su nerealiu vaizdu į kalnus ir upę. Namas beveik centre, dviejų miegamųjų, su didžiule svetaine, židiniu, erdve virtuve, ir terasa, kurioje galim valgyti. Gerai čia būtų pagyventi visą vasarą, bet ne mūsų kišenei ( savaitei kainuoja 900usd), tad dabar ieškomės kažkokio kito būsto.
Kol kas turbūt turim daugiau rūpestėlių negu džiaugsmų. Mano mergaitės ieškosi darbų, aš šiandien eisiu į apmokymus, ieškomės kur apsistoti likusį laiką. Oras vėsokas, organizmas nepersijungia laiko ( miegoti noriu jau 19val, o paskui keliuosi 6:15 ir einu bėgioti). Keistos nuotaikos mano. Nerimauju dėl darbo, nes čia jau būsiu viena, be draugių, niekas nepadės susišnekėti ( o ta mano anglų kalba toli gražu nėra puiki). Ir kolektyvo merginos nepasirodė draugiškos. Ir su darbdaviu dar nešnekėjau. Šiaip pats grįžimas į miestelį keistas. Atrodo, viskas taip sava, taip pažįstama, bet iš kitos pusės per metus ir pas juos šis tas pasikeitė. Nieko, įsivažiuosiu, apsiprasiu ir viskas bus gerai. Net nepastebėsiu kaip ta vasara prabėgs.
Tai vat, kol kas nelabai turiu ką papasakoti. Antrą kartą čia jau įspūdžių kiek mažiau nei pirmą kartą. O ir šiaip dar tik pati pradžia, dar reikia įsivažiuoti į kažkokį ritmą. Tiek, kad atvykome sėkmingai, jau beveik išsimiegojome, pailsėjome, pradėsime gyventi 😉
Kaip jūs Jonines atšventėte? 😉
Iš už 12000 km nuo namų-
Vaida ;)*
smagu paskaityti tavo pasakojimus, laikykites merginos 🙂
Super 🙂
Mūsų Joninės prie žemių krūvų prabėgo 🙁 Bet nieko, vaizdas keičiasi į gerą pusę – smagu 😉
kaip vadinasi Frankfurte viešbutukas? 🙂
Iš išorės atrodo baisokai, bet viduje tvarkingas, ir personalas labai malonus 🙂 Ne viešbutis, be žvaigždučių, bet jei reikia nakvynės šalia centro ir traukinių stoties, tinka. Pension Alpha.