Tą savaitgalį ruošėmės stovyklauti. Australijoje dabar žiema, tačiau morališkai nuteikinėjau save, kad dienos ganėtinai šiltos ir saulėtos, o naktį, jei ir atvėsta iki kokių 4 laipsnių, neturėčiau sušalti. Svarbu geras miegmaišis, karšto vandens butelis pataluose, ir laužas stovyklavietėje. Tačiau artėjant savaitgaliui, į mano pašto dėžutę įkrito laiškas iš Riparide su pasiūlymu praleisti keletą dienų jaukiame namelyje, jį pafotografuoti ir pasidalinti savo įspūdžiais. Taip visai netikėtai palapinės buvo iškeistos į šiltą pastogę, patogią lovą, židinį, grilį ir hamaką popiečio saulėje.
Mūsų savaitgalio namais tapo Camp Seabird namelis, esantis Coasters Retreat, Sidnėjaus pakraštyje. Šio namelio vieta – bene didžiausias pliusas mano akyse. Coasters Retreat teoriškai vis dar Sidnėjuje, tačiau jausmas kaip kokioje atokioje saloje. Ten nėra kelių, nėra privažiavimo automobiliu. Vienintelis būdas patekti – privačiu laiveliu arba keltu, ką mes ir padarėme.
Taigi penktadienį po darbų, šokome į mašiną ir pajudėjome į šiaurinę Sidnėjaus dalį (Northern Beaches). Atvažiavę į Palm Beach palikome ten mašiną, ir mažučiu keltu, skrodžiančiu Pittwater įlankos bangas, pajudėjome savo tikslo link. Atrodė, kad su kiekviena minute darosi vis tyliau ir ramiau. Miesto žiburiai pamažu tolsta, o žvaigždės danguje ryškėja. Išlipome prieplaukoje tamsoje, vos vienas kitas žiburys pakrantės namelių languose. Gerai, kad buvome įspėti ir turėjome savo žibintuvėlius.
Atvykus į Camp Seabird greitai pasijutome kaip namie – užsikūrėme židinį, išsitraukėme stalo žaidimus, atsidarėme raudono vyno. Savaitgalis prasidėjo gerai. 😉
Kitą rytą prabudome su paukščių garsais. Belaukiant, kol virtuvę užpildys kavos aromatas, akys džiaugėsi šviesos užpildytais namais. Pažvelgus pro langą šypsena nesumažėjo – priešingai! Kokia graži ir rami vieta!
Diena taip ir praėjo lėto poilsio ritmu: kava, knyga, pietūs lauke, hamakas, pasivaikščiojimas pakrante, baidarės, arbata, SUP lentos, saulėlydis ant tiltuko, laužas, stalo žaidimai. Mielai taip būčiau praleidusi kokią savaitę.
Sekmadienį po pietų išsikrapštėme iš namelio ir išėjome pasivaikščioti. Kad jau buvome Ku-ring-gai Chase nacionaliniame parke, suradau šalia esantį taką, vedantį iki apžvalgos aikštelės – Bairne Walking Track. Sakom, reikia patikrinti. Mano naudojamoje AllTrails programėlėje rašo, kad visas tako ilgis 9.7km, bet kaip suprantu, čia nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Mes pradėjome iš kitos pusės, tai tiek eiti nereikėjo. 😉
Pats takas vingiuoja per tipiškus Australijos krūmynus, nieko aplinkui nesimato, tačiau čiulba paukščiai, kur ne kur ant akmens šildosi driežiukai ar šmėsteli kokia kengūra. Užtat Bairne apžvalgos aikštelė (angl. Bairne Lookout) paliko puikų įspūdį! Sėdėjau ten ant akmens, žiūrėjau į Pittwater įlanką ir galvojau, kad net po 7 metų (beveik) Sidnėjus manęs nenustoja stebinti. Šis miestas tikrai labai labai gražus, įvairiapusis ir man labai patinka. 😉
Plaukiant tuo pačiu mažučiu keltu atgal į Palm Beach, galvoje sukosi mintys, kaip visiškai neįtikėtina, jog mes vis dar tame pačiame Sidnėjuje. Jausmas kaip kurorte, nuotaikos kaip po atostogų. 🙂 Buvo nuostabiai gražus ir lėtas savaitgalis!
Čia palieku nuorodą į savo Riparide pasakojimą, kur galima namelį užsisakyti, tačiau, jei ne į mūsų lankytą namelį, tai labai rekomenduočiau bent į Basin stovyklavietę, esančią visai šalia. Praėjusią vasarą ten praleidome savaitgalį, taip pat labai patiko. 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
