Ne kasdien taip nutinka, kad atveri namų duris ir tyliai aikteli iš susižavėjimo. Atrodo, lyg ir žinojau, kur važiuojame, lyg ir neturėjau labai nustebti, bet tai, ką radome atvykę, pranoko visus mano lūkesčius.
Prieš kurį laiką su draugu keliavome po kaimiškas vietoves NSW ir Victoria valstijose. Kelionės metu fotografavome porą namų Riparide svetainei, tai Storekeeper’s House Tatura miestelyje buvo vienas iš jų. Namas pastatytas prieš kiek daugiau nei šimtą metų mažo miestelio ramioje gatvėje. Žvelgiant nuo gatvės jis mažai kuo skiriasi nuo kitų kaimynystėje esančių namų, tačiau pravėrus duris nešvysteli abejonių, kad savininkai sudėjo labai daug meilės ir pastangų, kad paverstų šią vietą ypatingą.
Storekeeper’s House – tai buvęs miestelio krautuvininko namas, neseniai prikeltas naujam gyvenimui: trijų miegamųjų (kiekvienas turėjo aiškią tematiką), su dviem moderniais vonios kambariais, didžiule erdvia svetaine, sujungta su valgomuoju ir virtuve. Iš vienos pusės akivaizdžiai jaučiasi, kad namas modernus ir naujai renovuotas, iš kitos pusės – jausmas lyg įžengus į praeito šimtmečio pradžią. Man pačiai vintažas visuomet buvo prie širdies, tai aš ten kaip mini muziejuje jaučiausi. 🙂
(Jei kam nors aktualu, nakvynę Storekeeper’s House galite rezervuoti čia.)
Pats Tatura miestelis man pasirodė mažas, bet jaukus. Puiki vieta pabėgti iš didmiesčio šurmulio ir sulėtinti gyvenimo tempą. Vieną dieną ten būdama aplankiau vietinį istorijos muziejų, vakare pasivaikščiojome po Cussen parką (buvome nustebinti paukščių garsų gausos!). Netoliese yra ir užtvanka (Waranga Basin) , kur radome gražią vietą saulėlydžiui.
Esant blogam orui galima praleisti dieną lankant Shepparton miestelio galerijas ir muziejus. Arba paieškoti vynuogynų ir restoranų, kurių regione taip pat netrūksta. Vieną netoliese esantį vynuogyną aplankėme važinėdami aplinkui, ir aš jį drąsiai rekomenduočiau – Tahbilk.
Tahbilk yra seniausias vynuogynas ir vyninė Victoria valstijoje. Įkurtas 1860-aisiais šalia Tahbilk upės žiočių, jis ir šiandien atviras lankytojams. Mes ten lankėmės kuomet tebuvo vos vienas kitas lankytojas, besimėgaujantis popiečio saule restorano terasoje, tai niekieno neskubinama išragavau visus siūlomus vynus, o paskui su draugu nusileidome į apačią apžiūrėti vyno rūsį. Rūsys įspūdingas! Visada panašiai įsivaizdavau Prancūzijos vyno rūsius, nors niekada juose buvusi. Patiko. 🙂
Panašu, kad per pastaruosius du pandemijos metus, kuomet buvo uždarytos Australijos sienos ir išvykti į užsienį (o dažnai ir į kitą valstiją) nebuvo galimybės, smarkiai pakeičiau požiūrį į trumpas ir artimas keliones. Pastebiu, kad man vis labiau ir labiau patinka sulėtinti kelionių tempą, išklysti iš įprasto turistinio maršruto ir rasti kažką žavaus bei unikalaus ten, kur nesitiki nieko rasti. Patinka pastebėti mažus dalykus ir sugebėti jais džiaugtis. Tikiu, kad tarp skaitančiųjų šias eilutes yra tokių, kurie dabar linki galvomis ir man pritaria, o jeigu ne – linkiu pabandyti apsidairyti aplinkui ir pasidžiaugti tuo, ką turite. 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
