Savaitgalio pamoka Nr. 1 – Viską rezervuok iš anksto!
O buvo taip… Kas mane skaitote seniau, turbūt pastebėjote, kad nesu aš didelė kelionių planuotoja… Man patinka, kai galiu atrasti, ko nesitikėjusi, kai netenka nusivilti, nes vienas ar kitas dalykas neatitinka iš anksto išsikeltų lūkesčių, kai lieka erdvės nuotykiui ir spontaniškumui. Keliaudami su draugu mes dažnai darome viską paskutinę minutę, tai ir šį kartą leidomės į kelią tik susikrovę visus reikalingus daiktus stovyklavimui, nesukdami per daug galvos, kur nakvosime. Normaliomis aplinkybėmis viskas būtų buvę gerai, tačiau atrodo pamiršome, kad pastarąjį pusmetį niekas nevyksta normaliomis aplinkybėmis… Diena jau ėjo vakarop, kai sustoję turistų mėgstamame miestelyje Kiama supratome, kad be išankstinių rezervacijų ne tik kad vakarienei nepateksime nė į vieną norimą restoraną, bet ir kempinguose dėl koronos vietos smarkiai apribotos, ir jau iš anksto viskas aplinkui 100 km spinduliu užsakyta. Ups…
Buvome per toli nuo namų, kad grįžtume, tai vakarienei liko Dominos pica išsinešimui (mano – veganiškos ir be gliuteno – vieną kartą paragauti užteko, kad daugiau niekada neužsisakyčiau), o apsistojome nakčiai kažkokiame motelyje, dėl kurio vienbalsiai nutarėme, kad tai buvo pats blogiausias variantas kainos ir kokybės santykiu, kokiame yra kartu tekę būti. Tai žodžiu, reikia tikėtis, kad pamoką pagaliau išmokome – apie kai kuriuos dalykus šiais koronos laikais reikia rūpintis iš anksto… 🙂
Grįžtant prie teigiamų dalykų – Kiama man visada patinka. Nors turizmas ten ir užstrigęs 80-siuose, bet pats miestelis įsikūręs nuostabioje pakrantėje, ramioje įlankoje ant bangų supasi žvejų laiveliai, šalia yra puikus smėlėtas paplūdimys, o už miestelio ribų, tolyn link kalnų, driekiasi žali slėniai, pilni karvių, avių ir žirgų.
Savaitgalio pamoka Nr. 2 – Vietiniai žino geriau.
Kitą rytą patraukėme pakrante žemyn. Sugalvojome, kad galime aplankyti draugę, kuri pas tėvus laiką leidžia, ji mums rekomendavo pakeliui stabtelėti Milton miestelyje pusryčių (apie juos žemiau), vėliau mus nusivedė į nuostabų paplūdimį (pasigailėjau, kad maudymosi kostiumėlio neturėjau. Dar ne vasara, bet kaip neįprastai šilta buvo!), o tada visi nuvažiavome į šalia esančią vyninę, kurios patys tikrai nebūtume radę ir būtume kokią šaunią vietą pažiopsoję! Jei kada keliai pro šalį aplink Ulladulla vingiuos, pasižymėkite, kad Cuppit’s Estate – dėmesio verta vieta. 😉 O mes savo ruožtu dėkojame draugei, kad žino lankytinas vietas geriau negu Google.
Nakvynei kitą naktį buvome AirBnb trobelę išsinuomavę, tai abejotinos reputacijos motelių išvengėme. Trobelės, beje, labai jaukios būta! Tokia kaimiška, paprasta, bet radome viską, ko reikėjo (įskaičiuojant krosnelę, kuri šildė mus visą naktį). Namelio šeimininkai labai draugiški, negailėjo nei sodo, nei daržo gėrybių, tik apgailestavo, kad pastaruoju metu vištos kiaušinių beveik nededa, tai gali būti, kad ryte jų nebus… 🙂 Palieku namelio nuorodą, jei kam nors iš skaitančiųjų Australijoje aktualu.
Pakeliui namo vėl sustojome Milton miestieyje, toje pačioje Piligrim kavinėje, nes čia man buvo nuostabus atradimas – nuo tada, kai sužinojau, kad negaliu vartoti gliuteno, pieno ir kiaušinių (o vegetarė savo noru esu jau keletą metų), mane sekioja nuolatinis iššūkis, kad nerandu ką užsisakyti kavinėse, o čia – negalėjau apsispręsti, ko labiau noriu! Turbūt tik žmonės, turintys alergijų mane supras, bet tokio plataus veganiško ir lankstaus meniu (be problemų išėmė ir pakeitė kai kuriuos produktus) dar turbūt nebuvau radusi. 🙂
Tai štai, tokio to savaitgalio būta. Mažai planuoto, bet vis tiek smagaus. Dabar, šylant orams ir į Australiją sparčiai ateinant pavasariui, planuojam daugiau savaitgalio išvykų, tad jei kas nors turite rekomendacijų, jos labai labai laukiamos! 😉
***
Bučkiai ir linkėjimai
