Planuodama atostogas Maljorkoje, labai gerai žinojau, ko iš jų tikiuosi: norėjau saulės, žydros jūros, švelnaus smėlio paplūdimių, jaukių pasivaikščiojimų po gražių miestelių senamiesčius, skanaus maisto, ispaniško vyno, ir daug daug nuostabių vaizdų aplinkui. Šiandien savo pageidavimų sąraše sudėjau daug pliusiukų, bet saulę, jūrą ir paplūdimį teko palikti kitam kartui. Nepasisekė čia mums kažkaip su oru. Na, bet yra kaip yra, tikimės, kad dar ir tos saulės nors vieną dieną daugiau gausime, o kol kas keliaujame po salą ir gėrimės šiuo fantastišku kampeliu. 😉
Šiandien ryte, palikę savo Cala Millor kurortą, kuriame esame apsistoję, patraukėme į salos šiaurę. Pirmasis kelionės tikslas – Alcudia miestelis. Alcudia – vienas lankomiausių miestelių Maljorkoje, o ypač šiaurinėje salos dalyje. Daugybė turistų suplūsta čia kasmet pasivaikčioti po senamiestį, kurio istorija siekia ne vieną šimtmetį. Romėnų valdymo laikotarpiu, XIV amžiuje, Alcudia buvo apjuostas gynybine siena, kurios viršumi ir šiandien galima apeiti beveik visą senamiestį. Siaurose gatvelėse šurmuliuoja lankytojai, restoranai vilioja prisėsti, o mažos parduotuvėlės traukia užsukti ir ką nors gražaus, jei ne sau, tai lauktuvėms nupirkti.. Alcudia labai turistinė vieta, bet dėl to ji nė kiek nepraranda savo žavesio.
Pasivaikšioję po Alcudia ir pasisaldinę dieną skaniais desertais, važiavome toliau. Kryptis – Cap De Formentor. Cap De Formentor – šiauriausias salos taškas, pusiasalis, kurio pabaigoje stūgso švyturys. Kelias į šią vietą apie 14 km vingiuoja siaurais serpantinais, ir jis toks gražus, kad nė akimirkos nesiliauji grožėtis. Tuo pačiu ir kiek nejaukus, nes vietomis labai siauras ir be atitvarų. Važiuojant prie švyturio, pakeliui verta sustoti Mirador de Sa Creueta apžvalgos aikštelėje, esančioje ant stataus skardžio, 232 m. aukštyje virš jūros lygio. Iš jos atsivežia žadą atimanti panorama. 😉
Kol pasiekėme švyturį ir kiek aplinkui pasivaikščiojome, visi gerokai praalkome. Papietauti nutarėme kitame pajūrio miestelyje, Cala Sant Vicenc. Labai norėjome paragauti vietoje gaminto tradicinio patiekalo paella, bet teko nusivilti, kai užsisakinėjant paaiškėjo, jog restoranas jos nebeturi. Teko pasitenkinti šviežia pasta, bet ir pastaroji buvo skani 😉
Paskutinis dienos tikslas buvo dar vienas gražus miestelis – Pollenca. Jame, kaip ir prieš tai lankytuose miesteliuose, labiausiai žavėjausi jaukiomis gatvelėmis, gražiais namais ir visokiais mielais restoranėliais. Geriausias vaizdas į miestelį atsiveria nuo kalvarijų. Kai kurie piligrimai 365-iais akmeniniais laiptais viršuje esančią koplyčią pasiekia keliais, bet dauguma (tame tarpe ir mes) tai daro paprastuoju būdu 🙂
***
Maljorka nuostabi, o mes rytoj važiuojame toliau. Kaip gerai tos atostogos! 😉
Iš už žydrų jūrų marių-
Patenkinta Vaida ;)*
