– O toliau važiuosime traukiniu! – šypsosi mįslingai mano viršininkas. Kur? Nesako. Bet mes per daug ir nesilaužome. Važiuojame ten, kur suplanuota darbo kolektyvo dienos išvyka. Pakeliui tampa aišku, kad mano savaitės kelionių kryptis – tas pats Tičino kantonas, kuriame visai neseniai taip smagiai leidau laiką. Traukiniui dundant per kalnus, tunelius ir tiltus, o pro akis slenkant žydinčių sodų ir žaliuojančių vynuogynų peizažams, mintyse tyliai viliuosi, kad važiuojame prie Lugano ežero. 
Lugano ežeras – septintas pagal dydį ežeras Šveicarijoje, esantis Tičino kantone, vietomis besiribojantis su Italija. Didžiausias kantono miestas, Lugano, įsikūręs kalnų papėdėje visai prie pat ežero. Deja, šį kartą Lugano miestą matau tik pro traukinio langą, nes mūsų stotelė – šiek tiek toliau esantis Melide. 
Melide miestelis garsus tuo, kad jame jau virš 50 metų veikia populiari turistinė atrakcija – miniatiūrinės Šveicarijos parkas. Mano viršininkas porino, kad norėjo mums parodyti visą Šveicariją, bet ji per didelė apvažiuoti per dieną, tad atsivežė į sumažintą variantą. O paskui atsisukęs į mane mirktelėjo, kad žino, jog prieš grįždama į Lietuvą dar noriu kelias dienas pakeliauti po šalį, tad pasivaikščiojus po parką, gal bus lengviau išsirinkti kelionės kryptį ir susidėlioti maršrutą 😉 Pirmasis įspūdis tai buvo…negi mes visą dieną praleisime šiame vaikiškame parke?… Bet pradėjus vaikščioti takučiais su žemėlapiu, kuriame viskas aiškiai surašyta, visai įsijaučiau, o galiausiai pasidarė netgi labai įdomu! Šveicarija niekada nebuvo vienalytė valstybė. Tai valstybė, turinti 4 oficialias valstybines kalbas, susiformavusi iš skirtingų kultūrų samplaikos, sudaryta iš 26 kantonų. Nenuostabu, kad ši šalis tokia marga ir savo architektūrine stilistika. Atrodo, kad kiekvienas kantonas – vis kita miniatiūrinė valstybė! Čia, žiūrėk, ryškiai itališko stiliaus namai ir gotikinės bažnyčios, smailiais bokštais šaunančiais į dangų, čia prancūziškai preciziškos miestų aikštės ir didingi rūmai, čia storomis akmeninėmis sienomis ir aukštomis tvoromis aptvertos gynybinės pilys, čia valstiečių fachverkinės sodybos, menančios paveikslėlius, kadaise matytus vokiečių kalbos vadovėliuose. Visa tai taip šalia vienas kito, kad negali nustoti žavėtis, jog tai gali būti šalyje, mažesnėje už Lietuvą. 
Po apsilankymo miniatiūrinėje Šveicarijoje manau, kad man čia reikėtų pabūti kokius du metus, bandant aplankyti ir pamatyti viską, ką noriu… Tiek laiko Šveicarijai neturiu. 🙁 Bet turiu kelias laisvas dienas ir apytikslį maršrutą galvoje, tad pažadu, jog neužilgo pasidalinsiu su Jumis pluoštu nuotraukų iš šios be galo gražios šalies! Jūs juk mėgstate keliauti kartu, ar ne? 😉 
Amžina planuotoja, svajotoja ir nepailstanti keliautoja –
Jūsų Vaida ;)*
