Nuotraukomis per 2013-uosius.

Kai besibaigiantys metai skaičiuoja savo paskutines dienas, turbūt ne vienas iš mūsų susimąsto, kokie gi jie buvo, ką gero atnešė, kuo pradžiugino, ko išmokė. Šiandien aš taip pat mintimis bėgu per netolimus prisiminimus, ir žinot?… Galiu pasidžiaugti, kad prabėgo dar vieni puikūs metai! 🙂 2013-ieji atnešė į mano gyvenimą daug įspūdžių, daug šypsenų, naujų pažinčių, kartu su jomis ir įkvėpimo, įdėjų, platesnio požiūrio. Daug šiais metais išmokau ir supratau. Galbūt vis dar neatradau savęs profesinėje srityje, tačiau radau daug dalykų, kurie man teikia džiaugsmą, kuriais užsiimdama jaučiuosi laiminga. Aišku, 2013-ieji nepašykštėjo ir daug kelionių 😉 Šiais metais aš:

• Sausį Austrijoje atidariau savo ilgą slidinėjimo sezoną Alpėse. Buvo daug sniego, daug šalčio, daug naujų pažinčių. Viena iš jų nuoširdžiai džiaugiuosi ir šiandien. 😉 
• Vasarį labai daug dirbau ir labai laukiau laisvadienių, per kuriuos važiuodavau į gretimą Austrijos miestelį aplankyti savo mylimų mergaičių. Tada visos griebdavome snieglentes ir lėkdavome visai dienai į kalnų viršūnes. Geresnių laisvadienių ir šiandien neįsivaizduoju!
• Kovą vis dar daug dirbau, vis dar buvo daug sniego, tad nemažai slidinėjau, nors jau pradėjau laukti, kada pakeisiu aplinką. Vienas iš tokių trumpų išsigelbėjimų buvo smagus pasimatymas Insbruke 🙂
• Balandį mėgavausi itališkomis pastomis, vynu, kapučinu ir vyšnių žydėjimu Veronoje. Taip pat pirmą kartą apsilankiau žaliojoje Šiaurės Airijoje, kuri tuomet nepaprastai maloniai nustebino!
• Gegužę atėjo ilgai lauktas kelionių metas! Kartu su savo geriausiomis draugėmis nusipirkome lėktuvo bilietus, užsisakėme pirmąjį hostelį, susikrovėme kuprines ir patraukėme į Pietryčių Aziją. Pirmoji stotelė – Honkongas. Modernus, karštas, drėgnas, sausakimšas ir apniukęs. Vėliau – Filipinų salos. Visai neseniai širdį skaudėjo žiūrint į taifūno nuniokotas salas, o tada, pavasarį, ten buvo taip gražu… Sekanti kryptis – Kambodža su savo iškiliuoju Angkor Wat priešaky. Ir pabaigai – žavioji Tailando Koh Chang sala su savo ilgais paplūdimiais bei 24 valandas nemiegantis, nuolatiam šurmuly paskendęs Bankokas.
• Birželį pagaliau ilsėjausi namuose… Beveik visą mėnesį džiaugiausi lietuviška vasara su braškėmis iš mamos sodo, ilgais pasivažinėjimais dviračiu vakarais ir knygų skaitymu išsitiesus ant žolės. Taip pat birželį labai didžiavausi draugėmis šaunuolėmis, kurioms buvo įteikti magistro diplomai, dar buvau elektroninės muzikos  festivalyje “Sūpynės”, na ir šiaip…tinginiavau Rūgpienių kaime 😉
• Liepą vasarojau pas draugą Šiaurės Airijoje. Nebūčiau pagalvojusi, kad ten gali būti tokia nuostabiai šilta ir saulėta vasara! Beveik visą mėnesį nelijo, neįtikėtina! Cha, nors tikriausiai kitos tokios vasaros jie lauks dabar bent dešimtmetį 😀
• Rugpjūtį skubėjau į Lietuvą, nes laukė labai graži proga ir šventė – krikštynos! Spėkite, kas tapo šios nuostabios mažylės krikšto mama? 😉
• Rugsėjis buvo staigių permainų metas. Vieną savaitę dar keliavau po gražuolę Šiaurės Airiją, kitą savaitę jau gėriau kavą Vilniaus senamiestyje. Tuomet nuoširdžiai tikėjau, kad į Lietuvą grįžau ilgam… 
• Spalį buvau užsiėmusi darbo paieškomis ir džiaugiausi auksiniu rudeniu Lietuvoje. Kai pagalvoji, mes turėtume būti tokie laimingi, kad turime visus keturis metų laikus! Įsivaizduokite, būtų tik vasara ištisai… Pff, kaip nuobodu 🙂
• Lapkritis prabėgo panirus į naują darbą. Beveik nieko nemačiau, beveik niekur nebuvau… Įsimintiniausias mėnesio įvykis – sulaukiau svečiuose draugo. Aišku, to auksinio rudenio nė lapo nebebuvo likę, ir dar savaitgalis pasitaikė toks visiškai apniukęs. Atrodo, net diena išaušus nebuvo… Na tikrai ne pats geriausias metas pažindintis su Lietuva. Taip vis sukosi galvoje, kaip būtų puiku, jeigu jo pirmoji viešnagė Lietuvoje būtų buvusi vasarą, kuomet pasiimčiau į kelionę po Nacionalinius parkus, suorganizuočiau baidarių žygį, dviračių žygį, supažindinčiau su šurmuliuojančiu vasariniu Vilniumi… Bet čia problema turbūt tik mano galvoje tūnojo, nes jis gi iš Šiaurės Airijos, net nepastebėjo to lietaus visą savaitgalį 🙂
• Gruodžio pradžioje atšventusi savo gimtadienį vėl susikroviau lagaminą ir patraukiau kalnų link… Šį kartą į Šveicariją. Vėl nauja šalis, vėl naujas darbas, vėl nauji žmonės aplinkui, vėl naujos didelės svajonės! Woohoo 🙂

Aišku, tikrame gyvenime niekada nebūna viskas tik gerai… Buvo šiais metais ir netekčių, ir nusivylimų, ir nesėkmių… Bet kieno gi gyvenime to nepasitaiko? Svarbiausia ties blogais dalykais nesustoti, neleisti blogoms emocijoms užvaldyti minčių ir visą laiką judėti tik pirmyn!

To Jums visiems ir noriu palinkėti ateinančiais metais. Drąsiai priimkite iššūkius, nebijokite žengti to žingsnelio už komforto zonos ribų, mylėkite save ir artimiuosius, ieškokite mažų džiaugsmų kasdienybėje, svajokite ir gyvenkite taip, kad paklausti nuoširdžiai ir drąsiai galėtumėte atsakyti: “-AČIŪ, GYVENU GERAI!” Laimingų ateinančių metų, Mielieji!

Nuoširdžiai Jūsų-

Vaida ;)*