Kūčios šveicarų šeimoje.

Vyrauja nuomonė, kad šveicarai uždari žmonės. Ypač gyvenantys kalnuose. Dažnai sakoma, kad jie bus labai mandagūs svetimiems, bet jokiu būdu neįsileis į savo ratą. Galbūt dar per trumpai esu šioje šalyje, kad galėčiau tą patvirtinti arba paneigti, bet manau, prabėgo pakankamai laiko, kad susidaryčiau nuomonę apie mane kasdien supančius žmones. Neslėpsiu, nors važiavau čia su viltimi, kad viskas bus gerai, kažkur giliai giliai manyje tūnojo klausimas, koks gi bus kolektyvas, ir kaip aš prie visų pritapsiu. Manau, galiu atsipūsti. Esu gerų žmonių apsuptyje.

Kai viršininkai pranešė, kad Kūčių vakarą visi nedirbsime, kolega Marco pakvietė mane kartu važiuoti į Bazelį ( visai į kitą Šveicarijos pusę) pas jo sesę kartu su seneliais švęsti šv. Kūčių. Manau, tai buvo labai gražu iš jo pusės! Vėliau šeimininkai visgi nutarė, kad restorane pagamins vakarienę viešbučio svečiams. Tiesiog iš žmogiškumo, nes yra keletas žmonių, kurie čia atvykę po vieną, o turbūt nėra nieko liūdniau, kaip Kūčių vakarą leisti vienam viešbučio kambaryje ir žiūrėti televizorių… Taip išsirutuliojo, kad kažkam reikėjo porą valandžiukių ateiti padirbti. Pasisiūliau aš, nes mano kolegė, su kuria visada kartu dirbame, namuose turi laukiantį vyrą, atvyko giminaičių iš Italijos, tai sakau tegul nors ji džiaugiasi gražia švente, nes man bet kokiu atveju buvo per mažai laisvo laiko, kad suskraidyčiau į Lietuvą ir atgal… Kai viską susitarėme, viršininkai pakvietė mane šventinės vakarienės kartu su jų šeima. Šį kvietimą džiugiai priėmiau 😉

Atėjus į restoraną, iš tolimų Šveicarijos kampelių jau buvo sugužėję visi trys viršininkų vaikai: jauniausiąjį sūnų jau pažinojau, su dukra ir jos draugu susipažinau šiek tiek prieš vakarienę, vyriausiasis sūnus buvo kątik atvykęs. Fone skambėjo vokiškos kalėdinės dainos, Johanne ( viršininko žmona) sukiojosi aplinkui su vyno taurėmis, mano viršininkas ta proga pjaustė super brangų ir itin vertinamą kumpį, pagal specialius receptus paruoštą ir paskui šešis mėnesius džiovintą, su savo ypatingąją 1925-ųjų gamybos šveicariška mėsos pjaustymo mašina, kuri šiaip jau laikoma restorane kaip muziejinis eksponatas, ir, nors vis dar puikiai veikianti, naudojama tik metinių švenčių proga. Pradžiai buvo balto vyno, užkandžių, daug plepesių ir daug juoko. Vėliau veiksmas persikėlė prie šventinio stalo. Prieš vakarienę pasidalinau su visais mamos įdėtu kalėdiniu paplotėliu, paaiškinau jo reikšmę, lauždami visi linkėjome vienas kitam ramybės ir gražių švenčių. Papasakojau apie lietuvišką Kūčių stalą, šokiravau su tradiciniais dvylika patiekalų, pasakojau apie Kalėdas namuose…

Vakarienei buvo troškinta jautiena grietinėlės ir grybų padaže, keptos daržovės ir namie gaminti makaronai su parmazanu. Viskas burnoje apšlakstyta geru, brandžiu raudonu vynu ( kaip mano viršininkas sakė: “Gyvenimas per trumpas, kad būtų galima gerti prastą vyną”).  Nors maniškiai šveicarai Romos katalikai, jų pasninkas pasireiškia tik tuo, kad jie visą savaitę stengiasi valgyti mažomis porcijomis ir kuo mažiau mėsos, tačiau neturi tos tradicijos nevalgyti mėsos Kūčių dieną. Desertui laukė kartu dirbančios moters iškeptas ir padovanotas tradicinis portugališkas kalėdų pyragas su milžinišku kiekiu vanilinio padažo ir plakta grietinėle šalia. Po jo visi juokavome, kad sėkmingai artėjame prie dvylikos patiekalų.

Nors vakar vakarą visa širdimi ir mintimis buvau su savo šeima Lietuvoje, mano Kūčių vakaras šveicarų šeimoje buvo toks jaukus, koks tik galėjo būti šioje situacijoje. Aš jiems visiems nuoširdžiai dėkojau už tai, kad pasikvietė mane švęsti kartu, kad pasidalino savo šeimynine šiluma, kad priėmė į savo ratą… Tokiais atvejais, kai esi kažkur visiškai viena, mažos smulkmenos, pasidalintas gerumas ir tikros šypsenos sukuria stebuklą ir gražią šventę širdyje. Labai tikiuosi, kad tą šventinį stebuklą pajutote kiekvienas iš Jūsų!

Na, o šiandien pagaliau sulaukėmė pačios geriausios kalėdinės dovanos – SNIEGO!!! Iš ryto slėnyje dar lijo, bet vos pabudus buvo matyti, kaip nuo kalnų viršūnių baltas žiemos patalas pamažu slenka žemyn… Dabar viskas apklota storu debesų sluoksniu, o lauke šėlsta snaigės. Mano Kalėdos pūgoje, nerealu! Dar koks metras ir einu ieškoti savo snieglentės į garažą! Norėčiau kiekvienam skaitančiajam to džiaugsmo pasiųsti 😉

Snieguotus linkėjimus siunčianti-

Vaida :)*