Skaičiuojant paskutines rudens dienas ir vis nekantriau laukiant sniego, turbūt daugelis žiemos mylėtojų pradeda kurti atostogų planus ir svarstyti visas būsimas slidinėjimo galimybes. Nors kartą buvę kalnuose, jautę šviežio sniego girgždesį po slidėmis ar snieglente, klausę ausis gaubiančios tylos, kalnų viršūnėse šildęsi karšto šokolado puodeliu, žino tą jausmą, kai norisi vėl ir vėl… Kalnuose kiekvieną kartą įsimyliu iš naujo, bet tam vaizdui likti abejingai paprasčiausiai neįmanoma. Kiekvienas ten buvęs žino, ką turiu galvoje, ir ką reiškia aktyvios savaitės atostogos. Bet jeigu kirba mintis ne tik apie atostogas? Jei norėtųsi kalnuose pagyventi truputį ilgiau? Jei norėtųsi Alpėse padirbėti per visą žiemą?… Skaitantys šį blog’ą ilgiau, žino, kad esu tas žmogus, turintis asmeninės patirties ir galintis papasakoti apie darbo Alpėse niuansus, tad šio įrašo tikslas ir bus pasidalinti žiniomis, ko galima tikėtis iš darbo kalnuose.
Darbas paslaugų sektoriuje. Jeigu ieškote sezoninio darbo Alpėse, greičiausiai pateksite į paslaugų sektorių. Nenuostabu, kad šalyse, kuriose puikiai išvystytas turizmas, prieš prasidedant slidinėjimo sezonui, labai išauga sezoninių darbuotojų poreikis. Be abejo, yra žmonių, kurie kalnuose, toje pačioje vietoje, dirba visą gyvenimą, tačiau didesnis šansas, kad pakliūsite į jauną, tarptautinę kompaniją, suvažiavusią iš skirtingų pasaulio kampelių. Viešbučiai, restoranai, parduotuvės, informacijos centrai, slidinėjimo mokyklos, slidinėjimo centrai kasmet sezonui sutraukia tūkstančius žmonių, tad, jei turite noro, kodėl netapus vienu iš jų?
Reikalingos kalbos žinios. Smarkiai nuvilsiu tuos, kurie nekalba jokia užsienio kalba ir truputį nuvilsiu tuos, kurie kalba tik angliškai, nes, ieškant darbo Alpėse, Jums labai pravers papildomos vokiečių, italų arba prancūzų kalbos žinios. Kuo jų daugiau – tuo geriau, nes, laisvai šnekant šiomis kalbomis, daugiau šansų ne tik peržiemoti kalnuose, bet ir neblogai užsidirbti. Ar turite šansų, jei kalbate tik angliškai? Taip. Esu sutikusi nemažai dirbančių švedų, britų, kuriems vokiečių kalba skamba kone kaip paukščių kalba, tačiau reikėtų nusiteikti, kad vien su anglų kalbos žiniomis galite dairytis nebent tokio darbo, kur nereikės bendrauti su žmonėmis. O tada ir uždarbio reikėtų tikėtis gerokai mažesnio.
Klausimai, kuriuos reikėtų aptarti su darbdaviu iš anksto. Kalbant apie atlyginimus, mažiausias atlyginimas, su kuriuo galėtumėte sutikti, Austrijoje turėtų būti bent 1000 eurų, Šveicarijoje bent 2000 neto ( remiantis darbo skelbimais internete). Pasidomėkite, ar Jums priklausys arbatpinigiai. Taip pat darbdaviai turėtų pasirūpinti Jūsų būstu ( daugeliu atveju jis turėtų būti nemokamas. Jei mokamas, tai nebrangus. Jeigu Jums už kambario nuomą siūloma susimokėti nemažą procentą nuo atlyginimo, siūlyčiau pasidomėti kitais variantais. Pavyzdžiui, aš Austrijoje nė karto nemokėjau už kambario nuomą, ir tai tikrai nebuvo kažkokia gerumo akcija). Dar vienas dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį – maistas. Dirbant viešbutyje arba restorane, paprastai darbdaviai siūlo nemokamą maitinimą. Nieko apie tai neužsiminė? Paklauskite patys! Žinoma, smagu gamintis pačiai (-am), tačau, kai nereikia kasdien sukti dėl to galvos, daug galimų išlaidų susitaupo 😉 Ir pasidomėkite dėl darbo rūbų iš anksto. Patikėkite manimi, žinant, kad darbui reikės juodų batukų ir baltų marškinėlių, tas penkias poras tikrai paprasčiau nusipirkti Lietuvoje negu slidinėjimo kurorte 😉
Bankas, soc. draudimas, mokesčių susigrąžinimas. Įsidarbinus Austrijoje ( nežinau apie Italiją, Šveicariją ir Prancūziją), Jums reikės vietiniame banke atsidaryti sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas. Atsidaryti sąskaitą labai paprasta, tereikia asmens dokumento. Vėliau pinigus galite išsiimti iš bankomato, o didesnes sumas apmokėti kortele ( Vienas įdomus dalykas, su kuo susidūriau Austrijoje, – niekur nepriima banko kortelės, jei apmokama suma mažesnė nei 20 eurų. Visada verta turėti grynųjų!). Pinigų pervedimo į lietuvišką sąskaitą įkainiai kiekviename banke gali skirtis, bet tai nėra labai brangu ( aš visada mokėdavau iki 10 lt už perlaidą). Kitas dalykas, kuo reikės pasirūpinti, – sveikatos draudimas. Paprašykite darbdavių, kad padėtų susitvarkyti dokumentus. Legaliai dirbant, Jūs sumokėsite daug mokesčių valstybei, tad, jei prireiktų, pas daktarą kreipkitės drąsiai. Taip pat dirbant vertėtų pasidomėti mokesčių susigrąžinimu. Gal daug pinigų neatgausite, bet, nusiuntę užpildytus dokumentus, kažkiek pinigėlių anksčiau ar vėliau vis tiek sugrįš.
Slidinėjimas, ski pasas. Turbūt, dar prieš pradėdami ieškoti darbo Alpėse, įsivaizduojate save pirmiau čiuožiantį puikiomis, ilgomis trasomis žemyn, o tik paskui dirbantį? Klystu? 🙂 Abejoju. Man asmeniškai slidinėjimas – viena didžiausių motyvacijų vykti žiemai į kalnus. Jei neturite tikslo visą žiemą vien tik dirbti ir daugiau nieko nematyti, pasidomėkite centru, į kurį ruošiatės. Kuo didesnis centras – tuo didesnė žaidimų aikštelė laisvalaikiu 😉 Austrija čia turi didelį pliusą, nes darbuotojai gauna dideles nuolaidas sezoniniam ski pasui, o kartais jis suteikiamas netgi nemokamai, jei darbas kalno viršūnėje. Kiek laiko turėsite slidinėjimui, priklausys tik nuo Jūsų darbo grafiko. Galbūt dirbsite vakarais ir turėsite tam visą dieną, galbūt dirbsite kalno viršūnėje, ir po darbo kasdien į slėnį leisitės ant snieglentės, galbūt tam turėsite tik laisvadienį. Bet kokiu atveju, jei ruošiatės žiemą slidinėti, verta paklausti darbdavių, ar jie neturi nieko prieš. Yra tekę girdėti, kad kartais darbdaviai neleidžia savo darbuotojams slidinėti dėl didelės traumų tikimybės ir didelių nepatogumų, ieškant, kuo Jus pakeisti.
Kitos pramogos. Čia jau atrodo viskas labai akivaizdu: kuo didesnis kurortas, tuo didesnis laisvalaikio pasirinkimas. Šitas punktas svarbus tiems, kuriems slidinėjimas ne pirmoje vietoje. Galbūt labiau už slidinėjimą Jūs mėgstate kiną, boulingą, baseiną, pirtis, ilgas kavutės ir desertų popietes restoranuose, parduotuves? Tokiu atveju Jums reikėtų dairytis darbo didesniuose centruose.
Sezono pradžia. Žinau, kad šis įrašas turėjo sugulti į eilutes prieš kokį mėnesį, bet, greitai susisukę, dar spėtumėte įšokti į 2013/2014 metų sezono traukinį. Sezono pradžia ir pabaiga piklauso nuo to, kaip aukštai kalnuose yra įsikūręs centras. Dažniausiai sezonas prasideda gruodžio viduryje iki baigiasi balandžio viduryje, nors kai kur komandos pradeda darbus jau lapkričio pabaigoje ir dirba iki balandžio galo.
Kur ieškoti? Jei įsivaizduojate, kuriame centre norėtumėte praleisti žiemą, eikite tiesiai į to centro oficialią svetainę ir ieškokite darbo skilties. Jei nežinote, ir galvojate, kad tiktų bet kas, tuomet siūlau pražvelgti populiariausias darbo paieškos svetaines ( pavyzdžiui čia, čia, dar galbūt čia arba minutę pagooglinę rasite daugybę kitų). Kiek laiškų reikėtų išsiųsti? Tiek, kiek tik reikės, kol gausite darbą!
***
Taigi taip trumpai apie darbą kalnuose. Tikiuosi, dar suspėjau atsakyti į kai kuriuos Jūsų klausimus, kurie pasiekė mane pastaruoju metu. O aš pati, bėgdama akimis per savo kalnų fotoalbumus, nejučia imu plačiai šypsotis… Nepaisant nelengvo darbo, yra ir ta žavioji pusė. Gyvenimas kalnų miestelyje, kai kasdienybė bėga realiam pasauliui neįprastu ritmu, kuomet visą laiką esi apsupta atsipalaidavusių ir atostogaujančių žmonių, tikrai nėra blogas 😉
Žiemos, sniego ir kalnų išsiilgusi-
Jūsų Vaida ;)*
