Nauji skaitiniai ir įkvėpimai.

Prieš porą mėnesių mano pašto dėžutę pasiekė Inetos laiškutis, kuriame radau gerą žinią – buvau kviečiama paskaityti naują lietuvišką kelionių žurnalą. Labai seniai Lietuvoje buvau pasigedusi gero žurnalo apie keliones, tad su didžiausiu smalsumu spaudžiau nuorodą ir įnikau į puslapių sklaidymą. Prieš mano akis buvo “Platumos” – kas tris mėnesius išeisiantis elektroninis žurnalas, skirtas norintiems keliauti, pažinti, pristatantis Lietuvos lankytinus objektus ir skatinantis turizmą mūsų šalyje. Labai nustebino įspūdingas puslapių skaičius – net 152! “Wow!” – pagalvojau, – “Apie ką tiek galima rašyti viename žurnale?!” Tada praverčiau, ką ne ką perskaičiau, peržiūrėjau nuotraukas ir, kadangi tuo metu man tai buvo nelabai aktualu ( vasarojau Šiaurės Airijoje), palikau kitam kartui. Prabėgus kuriam laikui, atsiverčiau “Platumas” aš vėl… Nu ir ką – patiko!

Pirmajame “Platumų” numeryje radau patarimų, ką išmėginti šią vasarą ( jei atvirai, vienoje iš sielos kertelių šiek tiek pasigailėjau, kad vasarą praleidau ne Lietuvoje), įdomius interviu su žymiausiais Lietuvos keliautojais, kitą požiūrį į plaukimą baidarėmis Nerimi ( visada galvojau, kad plaukti Nerimi baisiausiai nuobodu, nes kaip gi čia plauksi tokia sraunia upe, kur nė irkluoti reikia, nei baidarę per nuvirtusius medžius persinešti reikia… O dabar net knieti išbandyti tą trijų dienų maršrutą, gal visai ir smagu? 😉 ), taip pat sudomino pristatomas Gražutės regioninis parkas su dviračių takais ir edukacinėmis programomis (oi, aš gi niekada nesu ragavusi lieptainių, kas jie yra? 🙂 ),  į saulėto savaitgalio planus įsirašiau Plungės dvaro lankymą, užsimaniau kibinų Trakuose, ir sugalvojau, ko prašysiu Kalėdų senelio – “Įdomiausios kelionės po Lietuvą aktyviai” knygos 😀 Be šių temų dar radau trumpus pasakojimus apie Filipinus, Ukrainą bei Islandiją, šiek tiek Lietuvos istorijos ir naudingų patarimų keliautojams. Mano manymu, pirmasis žurnalo numeris šaunus. Vienintelis pastebėjimas – galėtų būti tokios apimties, kad eitų perskaityti vienu prisėdimu, nes jau po pusės imi daugiau dairytis į paveikslėlius, o ne koncentruotis į tekstą. Man atrodo, daug didesnis auditorijos pasiekiamumas būtų, jei šis žurnalas būtų po 50 puslapių, išleidžiamas kas mėnesį, o ne po 152 puslapius kas tris mėnesius… Daug greičiau išsiugdytų įprotis laukti naujo leidinio numerio, kurį mielai skaityčiau savo telefone ko nors belaukdama ar važiuodama viešuoju transportu 😉

Nuotrauka iš žurnalo “Platumos” Pinterest paskyros.

Visgi bendras įspūdis apie žurnalą geras. Perskaičiusi “Platumas” nuo pradžių iki pabaigos galiu rekomenduoti šį žurnalą visiems, kuriems kelionės – tai ne tik atostogos kartą per metus, bet ir vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų . Juk keliauti galima ne tik į pasaulio kraštą, ne tik savaitei ar ilgiau. Keliauti galima kad ir savaitgaliais, į rajoną, esantį vos porą valandų kelio nuo namų, tačiau ten, kur niekada nebuvai 😉 Pažinimo džiaugsmas gali slypėti ne tik už jūrų marių. Tikiu, kad ir mūsų Lietuvėlėje gausu unikalių vietų, kuriose vis dar saugomos senosios tradicijos ir puoselėjamas tautinis paveldas. Mane šis žurnalas įkvėpė pasistengti kuo dažniau susiplanuoti mažutes savaitgalio išvykas, nes mes tikrai turime, ką aplankyti ir kuo didžiuotis! Ačiū redakcijai už šias sužadintas mintis 😉

O Jūs ar jau atradote šį žurnalą? Pasidalinkite įspūdžiais! 😉

Nauja “Platumų” skaitytoja –

Vaida 😉