Kuprinių pakavimo metas jau greitai!

Pastaruosius du mėnesius nuolat girdėjau klausimą: „-Na, tai kur sekantį kartą?…“ Turbūt niekas iš mano artimųjų nebesitiki, kad apsistosiu Lietuvoje, susirasiu kokį nykų darbelį ir kasdien ten kulniuosiu bambėdama dėl mažų atlyginimų. Ne, čia būtų šiek tiek ne mano būdui. Ilgai vengiau garsiai pasakoti apie savo svajones bei planus, nes jie keitėsi šimtą kartų, kol pagaliau pradėjo atrodyti įgyvendinami. Tačiau dabar, kai lėktuvo bilietai guli pašto dėžutėje, kai išsigąsti nebegaliu ir trauktis nėra kur, galiu patenkinti daugelio smalsumą. Vyksiu į Aziją. Taip taip, Jūs perskaitėte teisingai. Į Aziją 🙂

Azija didelė. Kur tiksliau? Į Pietryčius. Pradžiai į Tailandą, vėliau galbūt Indoneziją ar tai Malaiziją. Bent jau kol kas tai yra planuose. Laikui bėgant ir aplinkybėms keičiantis planai taip pat gali pasikoreguoti.

Kodėl būtent ten? Nes vakaruose jau prabėgo dvi vasaros, laikas ir kitokių kultūrų pamatyti 🙂 O jei rimčiau, Pietryčių Aziją buvo pasirinkta dėl paprastų priežasčių: gražu, egzotiška, nematyta, pigu.

Kelionės trukmė? Manau, kad pakankamai ilga, nors nežinau dar tiksliai, kiek laiko ten pavyks praleisti. Bent du mėnesius tai tikrai, o paskui…kaip finansai leis, matyt 😀 Ir oras. Šiuo metu Pietryčių Azijoje lietaus sezonas, kas ne itin džiugina. Tačiau vėliau tokia galimybė gali pasitaikyti labai negreitai ( arba išvis nebepasitaikyti)… Bilietą turiu tik į vieną pusę, tad namo grįšiu tada, kai jausiu, kad dėl vienų ar kitų priežasčių jau atėjo tam laikas.

Kurių galų ten ruošiuosi? Dėl to paties vis nerimstančio nuotykių, įspūdžių, patirčių, pažinimo troškimo. Šiaip nemažai laiko praleisiu savanoriaudama, o prieš/po/tarp savanorysčių keliausiu bandydama pažinti Azijos kultūrą, papročius, lankydama unikalias vietas, galbūt kažko kažkur besimokydama.

Su kuo keliausiu? Ogi su drauge Raimonda, su kuo gi daugiau 🙂 Ji čia tiek kartų šiame blog‘e minėta, kad dažniau skaitantys apie ją žinote beveik tiek pat kiek apie mane, atskirai turbūt pristatinėti nereikia. Bet man ji – geriausia draugė ir tuo pačiu tas žmogus, su kuriuo nebijau keliauti ir į pasaulio kraštą, dėl kompanijos esu visiškai rami. 😉

Ar bijau? Ne, bijoti tikrai nebijau, nors jeigu sakyčiau, kad absoliučiai nesijaudinu, truputį meluočiau. Bet turbūt normalu, kad žmogus šiek tiek nerimauja, kai jo laukia nežinomybė. Ir dar Pietryčių Azijoje. Visiškai kitokiame negu mums įprasta pasaulyje. Manau, per tuos kelis mėnesius mūsų laukia labai daug spontaniškumo ir nuotykių, nes kol kas vaizduotėje turime tik apytiksles kelionės gaires. Bet neabejoju, kad viskas bus gerai, ir mūsų laukia dar viena įdomi gyvenimo avantiūra.

Vat taip vat. Ar jau užsiprenumeravote naujienas? 😀 Jei ne, laikas tai padaryti 🙂 Į kelionę pasiimsiu kompiuterį, žadu pagal galimybes įspūdžiais pasidalinti ir čia. Aišku, nesitikėkite, kad būsiu tokia iškalbinga kaip vienas mano draugas, bet vis tiek neleisiu sau apleisti šio internetinio kampelio. Turbūt labiausiai dėl to, kad pačiai vėliau bus gera prisiminti šį bei tą ir draugams nereiks pasakoti istorijų nuo Ievos ir Adomo. O šiaip, visada labai smagu rasti nors trumputį komentarą, tad nepatingėkite brūkštelti po žodį, jeigu jau radote laiko perskaityti mano rašliavas iki galo 😉

P.S. Draugai, Lietuvoje dar būsiu gerą mėnesį, tad esu atvira visiems smagiems pasiūlymams, skambinkit ;D

Besiruošianti dar vienam nuotykiui-

Jūsų Vaida ;)*