Žinau, kad šis pavadinimas skamba labai jau nekonkrečiai, bet nesugalvoju tokio, kuris galėtų bent kiek atspindėti šiandienos dieną. Visą savaitę St.Anton buvo prastas oras, o šiandien, antrą kartą pramerkus akis ir žvilgtelėjus pro langą, akys pagaliau nušvito. Saulė! Giedras dangus! Kalnai! Ech, taaaaaip gaila, kad visą savaitę pas mus lankęsis draugas vietoj to tematė sniegą, debesis ir rūką… 🙁
Skanūs pietūs, ir mes jau su Raimonda rengiamės ant savęs viską, ką turime šilčiausio ( visgi už lango šaltukas gerokai spaudžia! ) Slidinėjimui oras per šaltas, bet akivaizdu, kad tokią nuostabią dieną namie sėdėti būtų mažų mažiausiai nuodėmė. Apsvarsčiusios keletą galimų variantų nutarėme, kad pasivaikščiojimas miškų keliukais po kalnus būtų visai nebloga alternatyva slidinėjimui.
Kalnuose taip jau yra, kad čia žmonės atvažiuoja ne tik slidinėti, bet kai kurie tiesiog pabūti gamtoje, pabėgti nuo civilizacijos, pailsėti nuo įprasto ritmo. Jeigu neslidinėji, gali kuo puikiausiai eiti į ilgesnius ar trumpesnius, sudėtingesnius ar lengvesnius žygius (jei ką nors domina, kelių žemėlapis yra čia, o aprašymas čia). Išėjus į vieną iš jų gali pasijusti lyg vaikščiodama po atviruką. Tikrai. Jausmas, vaikščiojant po gražią gamtą, yra būtent toks. Lyg prieš akis būtų atvirukas ar koks gražus wallpaper‘is.
Kiek sužvarbusios patraukiam į savo pamėgtą kepyklėlę. Kavutė, bandelės, pyragėliai,… Čia jau mūsų, smaližių, saldi sekmadienio tradicija. 😉
***
Taip ir gyvenam. Žvilgtelėjus į kalendorių nusistebiu, kad prabėgo beveik pusė mano laiko, skirto Austrijai. Nepajusiu, kaip prabėgs ir kita pusė. O tada… Mano keliai nežinomi. Šią savaitę daug apie tai galvoju. Galvoje sukasi tiek minčių, norų ir svajonių, kad viskam išpildyti vieno žmogaus gyvenimo kažin, ar pakaktų. Ech, bet kol kas esu čia, todėl reiktų džiaugtis Alpėmis. Kiti planai kol kas dar gali palaukti 😉
O kaip Jūs laikotės? Gi pagaliau ir į Lietuvą žiema atėjo! Tikiuosi, jau radote progą išsitraukti rogutes? ;D
Kaip visada glėbį linkėjimų ir šypsenų siunčianti –
Vaida ;)*
Kad tas rogutes ne pats palankiausias oras traukt. Pas mus praeitą savaitę ir dieną termometras rodė daugiau nei minus 20 laipsnių… Tai distancija buvo tik namai-darbas-namai 🙁 Bet šiaip vis tiek smagu, žiema yra žiema 😉
Pas mus dieną ant kalno apie -30, slėny tikrai mažiau, bet nežinau, kiek tiksliai. O naktį tai ir čia be proto šalta… Praeitą naktį -28 buvo. Šalta. Bet saulėta ir gražu 😉
Teisingai sakai, žiema yra žiema 😉
Buvo iki -30 ir mažiau. Sekmadienį 11 valandą dienos rodė -28. Bet jau panašu kad rogutes bus galima pamiklinti artimiausiu metu 🙂
O vargeli! Tai dar blogiau nei pas mus…Čia bent jau dieną slėny kiek atšyla… 🙂
Kaip gražu. Tikrai kaip atvirukas. Man kažkaip žiemą vis norisi į šiltus kraštus, bet kada nors būtinai patrauksiu ir į kalnus, nors neslidinėju. Vieną kart buvau po Kalėdų ir labai smagu buvo. 🙂
O planų ir svajonių turėt visada labai gerai. 🙂
Pernai žiemą buvau Gran Kanarijoje. Smagu buvo pabėgti nuo niūriumos, darganos ir tamsos. Bet kalnai… Kalnai – kas kita 😉 Pradėti slidinėti niekada ne vėlu. Tačiau pavojinga: čia turbūt kaip liga, kuria jeigu jau susergi, tai nepagydomai!