Jauki tinginystė St.Anton

Praeitame įraše minėjau, kad pas mus daug sniego. Ir sakyčiau ne šiaip sau daug, o labai daug! Visi su neramumu laukia lavinų. Per televizorių, radiją tik apie tai ir šneka. Šiuo metu St.Anton yra ketvirta pavojaus pakopa iš 5 galimų.

Pagaliau darbe gavau laisvą dieną, tačiau iš miestelio pajudėti neina, slidinėti taip pat dabar ne pats geriausias metas… Galėtų kilti natūralus klausima: ką veikti mažame miestelyje tarp kalnų, kai esi izoliuota nuo likusio pasaulio? Mano atsakymas labai paprastas: tiesiog mėgautis jaukia tinginyste!

Ilgai išsimiegojusios su Raimonda išsiruošėme į miestelio centrą. Oras tragiškas: baisiai slidu, pusto, per sniegą nieko nesimato… Užtat koks gėris yra tokiu oru sėdėti jaukioje kavinukėje ir pro langą stebėti visą tą snaigių šokį su vėju. 😉

Vakar atradome St.Anton‘e šaunią viečiukę, Der Ruetz Bäckerei-Café vadinamą. Ši kepyklėlė tėra vienas mažutis padalinys, priklausantis dideliam ir Tirolyje populiariam kepyklėlių tinklui. Der Ruetz Bäckerei-Café savo veiklą sėkmingai vykdo jau daugiau kaip 100 metų. Kažkada tai buvo vieta, kur Tirolio ūkininkų žmonos galėdavo išreikšti visus savo konditerinius sugebėjimus. Šiandien tai yra jauki vieta, kur žmonės stabteli puodeliui kavos ir gardžiam pyragėliui.

Žinot, kai esi įstrigusi kalnuose, o už lango siaučia baisios pūgos, turi tik du pasirinkimus: 1  – nervintis ir bijoti; 2 – paprasčiausiai mėgautis lengva idile. Mums priimtinesnis antras variantas. 😉 Aš visada mėgau paprastus malonumus. Tad laivą dieną sėdėti šiltoje kavinukėje, siurbčioti kapučiną, tingiai žiūrėti pro langą į susigūžusius praeivius ir niekur neskubėti… Kodėl gi ne? 😉

Kad laisva diena nepraeitų taip, jog nebūtų ką prisiminti, vakare nuėjome į baseiną. Žinote, nors St.Anton ir mažas miestelis, bet pramogų trūkumu tikrai neturėtume skųstis. Vienas iš galimų pasirinkimų buvo baseinas ( norintiems yra tame komplekse ir saunos, ir masažai, ir sporto salė). Sekmadienio vakare žmonių buvo visai mažai, tad atsipalaiduok ir ilsėkis. Į saunas šį kartą nėjome, mirkome tik baseine viduje ir šiltame sūkuriniame baseine lauke. Labai fainas jausmas, kai lauke šalta, siaučia pūga, ant veido gula snaigės, o šiltos vandens srovės tave greitai suka ratu aplink visą konkuliuojantį baseiną!

Na o nakčiai… Vėlai vakare atėjo į svečius draugė estė, ir visos trys merginos išskubėjome į vakarėlį mieste. Ir visai nesvarbu, kad tai buvo sekmadienio naktis. Čia yra St.Anton. Čia gyvenimas slenka visiškai kitokiu ritmu, bet kurią savaitės naktį gali rasti gerą tūsą.

Ech, aš taip laukiau laisvos dienos, taip laukiau, kada galėsiu pailsėti… O dabar po laisvos dienos tikrai reiktų dar vienos 🙂 Bet ką dabar. Išvada vis tiek ta pati. Gyvenu gerai 🙂 Netikit? Atvažiuokit į svečius, mielai priimsiu 😉

Kiek atsipūtusi-

Vaida ;)*